Stambiausiais Lietuvos žvėris nesitraukia iš Žuvinto apylinkių. Dabar jis netrikdomas žiemoja netoliese esančiame Struogos miškelyje.
Stambiausiais Lietuvos žvėris nesitraukia iš Žuvinto apylinkių. Dabar jis netrikdomas žiemoja netoliese esančiame Struogos miškelyje.
Dar niekada jų nebuvo taip gausu, kaip šiemet. Šių paukščių gausos rekordus registravome per pavasarines paukščių apskaitas, vasarą tačiau didžiausi skaičiai stebėti rudenį.
Žuvinto ežere virš 2200 paukščių 25 rūšių, neskaitant migruojančių žąsų. Dominuoja didžiosios, kuoduotosios cyplės antys, klykuolės. Stebėta nendrinė lingė, ausuotieji kragai.
AP, GB.
Žuvinto ež. stebėtos kelios smailiuauodegės, pilkosios antys, mažoji žąsis, paežerėje - raudonkojis tulikas.Masiškai parskrido rudagalviai kirai.
Amalvo polderyje būryje pempių - gaidukai, perkūno oželis, ilgasnapė vištelė. Gausu smailiauodegių, cyplių, nendryno pakraštyje pešasi laukiai. Priskrido baltųjų garnių, apie 20 mažųjų gulbių, virš šimto giesmininkių.
AP
Ryte (6.30 - 8.20 val.) suskaičiuotos iš Žuvinto ež. į laukus išskridę 35408 žąsys, daugiausia - tundrinės. Įdomu, kad jos beveik neskrenda į vakarus, laukus už palių. Gal būt todėl, kad apytiksliai 5 - 9 tūkst. žąsų apsistoję Amalvo ežere ir polderyje.
Žuvinto ež. ryte sukinėjosi 6 jūriniai ereliai, nukirstose kinyse ties Sala stebėti pirmi rudagalviai kirai.
Suskaičiavome 40730 žąsų, ryte kylančių iš Žuvinto ežero. Tundrinės, baltakaktės, pilkosios žąsys, kelios baltaskruostės berniklės - kai jų tiek daug, išskirti dominuojančias nelengva. Ryte pirmosios pakyla apie 7 val., dauguma išskriro prieš 8 val. Dieną apie vidurdienį neretai sugrįžta atgal į ežerą. Tai pati didžiausia pavasarinė sankaupa, iki šiol stebėta Žuvinte, o pavasaris dar tik prasideda.
Žuvinto ež. Salaitės pusiasalyje ėmė būbauti didysis baublys. Dieną paežerės miške gieda strazdas giesmininkas, ulba uldukas.
GB