Gamtos dienoraštis

Virš Radutinės kalvos paliose - mažasis erelis rėksnys. (G.B.)

Pilkosios žąsys Žuvinto ežere išperėję vedžioja žąsiukų vadas.

Parskrido geltonosios kielės.

Žuvinto saloje - 12 didžiųjų kuolingų. (G.B.)

Parskrido šelmeninės kregždės. Dabar jos gaudo prie vandens paviršiaus besilaikančius mašalus. Taip beismaitinančios kregždės stebėtos visuose biosferos rezervato ežeruose (Žuvinte, Žaltytyje, Amalve).

Žaltytyje stebėtas visai nebaikštus mažasis kiras pirmamečio jauniklio žiemos apdaru.

Amalvo ežere stebėta įtartinai besielgianti gulbių giesmininkių pora. Stebėtas elgesys rodo, kad netoliese gali būti lizdas.

(G.B., R.V.)

Į Žuvinto ežerą parskrido ir gieda nendriniai žiogeliai. (G.B.)

Tilvikiniai paukščiai ne tik grįžta į perimvietes, pempės netgi sudėjo dėtis. Pirmoji tilvikinių paukščių apskaita pievose ir tarpinėse pelkėse parodė gan neblogus rezultatus - ypač tose vietose, kur vykdyta gamtotvarka, kad ir Liepakojų pelkėje.

Epušės pusiasalyje gieda parskridusi ansktyvoji pečialinda. (R.V.)

Žuvinto paežerėse sužydo pelkinės purienos, nors pirmieji geltoni jų žiedai pasirodė dar savaitės pradžioje. (R.V.)

Vandens paukščių apskaitos maršrutas Žuvinto ežere. Suskaičiuota 6318 aštuoniolikos rūšių paukščių. Gausiausios buvo migruojančios žąsys, stebėtas apie 6 tūkst. paukščių būrys.

Ančių suskaičiuota per du šimtus. Gausiausios cyplės, klykuolės, rudagalvės kryklės, visai mažai vietinių didžiųjų ančių.

Gulbių geismininkių pora perinti nuo 2012 m., vėl užėmusi tą pačią lizdavietę. Kita pora įtartinai elgėsi kitoje ežero pusėje ties Kiaulyčia, galimai čia ir perės.

Stebėti reti juodakakliai kragai, 10 kv. pakilo pora.

Pirmą kartą šiais metais stebėtas paprastasis griciukas, neaukštai skrendantis virš ežero link Salos.

Įsidienojus, pirmą kartą Žuvinto paežerės balose, užkūmavo raudonpilvės kūmutės.

(G.B., R.V.)

Mažasis erelis rėksnys, retai užskrendantis į Žuvinto paežerę, stebėtas ties Liepakojų kaimu. Čia pelkėje, kurioje žiemą iškirsti krūmai ir žolė, klykaudamos vartosi keliolika pempių porų, raudonkojai tulikai ir perkūno oželiai. Pajutusios šilumą, masiškai neršia ir kurkia varlės. Jų balsai pelkėje - lyg ištisinis gausmas.

Parskridę gieda pilkosios pečialindos. Pasigirdo žaliųjų rupūžių tuoktuviniai balsai. 

Vakare nugriaudėjo pirma šiais metais perkūnija.

(R.V.)

Anksti ryte skaičiuojant žąsis (jų ežere per 6 000, tiksliau suskaičiuoti buvo sunku, nes apskaitos sąlygos buvo prastokos), virš ežero sukiojosi 4 jūriniai ereliai. Pirmą kartą šįmet virš ežero girdėtos didžiosios kuolingos.

Pirma labai šilta pavasario diena, kai oro temperatūra perkopė +20 laipsnių. Žuvinto ežere pasirodė pirmi ausytieji kragai. Vakare virš tykaus ežero skraido daugybė smulkių vazdžių, kuriuos pasklidusios po visas atvirumas nuo vandens paviršiaus rankioja cyplės, šaukštasnapės antys, kryklės ir rudagalviai kirai.

Stebėtas parskridęs erškėtžvirblis. 

Skraido spungės, kamanės. (G.B.)

Į įprastines Žuvinto kirų kolonijų vietas sugrįžo rudagalviai kirai.

Žuvinto ežero lede atsivėrė dar viena didelė properša (Aleknonių gylė).

Liepakojų pelkėje girdėti parskridusios švygždos balsas. (G.B.)

Į šalia rezervato direkcijos esantį gandralizdį parskrido čia kasmet perintis baltasis gandras. Įdomu, kad jis prie savo lizdo pasirodė beveik tuo pačiu metu kaip pernai - šiemet vos diena vėliau. 

Greta esančio sodo obelyje smilginis strazdas įpusėjo sukti lizdą.

Į įprastines Žuvinto kolonijų vietas sugrįžo rudagalviai kirai.

Aleknonių gylė išsilaisvino iš ledo gniaužtų.

Į šalia rezervato direkcijos esantį gandralizdį parskrido čia kasmet perintis baltasis gandras. Įdomu, kad ir jis pernai pirmąkart prie savo lizdo pasirodė tą pačią 29 d.

Žuvinto pakrantėse ir saloje - intensyvus varlių bei lydekų nerštas.

Žuvinto ežere praėjusią naktį nakvojo apie 14825 žąsys, beveik visos baltakaktės. Šitiek jų suregistravome ryte, tarp 5.45 ir 6.50 val. Tai vienas didesnių skaičių; gausiau žąsų buvo tik 2015 m.(16660). Jas gainiojo du jauni jūriniai ereliai.

Dieną žąsys pasklinda labai plačiai apylinkėse, nors kelis tūkstantį kitą stebime visai šalia ežero pievose. Vakar tokių žąsų būryje ežero pakrantėje stebėta viena baltakaktė su šviesiai žaliu kaklo žiedu (numeris neperskaitytas) bei 6 baltaskruostės berniklės, reti migrantai Dzūkijoje.

Ežere pagausėjo nendrinių lingių, drąsiau būbsi didieji baubliai.

Parlėkė baltoji kielė. Parskridę čirškauja paprastieji čivyliai. 

(AP, GB)

Žuvinto ežere prasidėjo lydekų nerštas.

Žuvinto ežere nakvoti susirenka didžiuliai migruojančių žąsų būriai - daugiau, nei 12800, daugiausia baltakakčių. Dieną jų nebūtinai pamatysi, nes toli pasklinda aplinkiniuose laukuose. Lietingą rytą žąsų apskaitos sąlygos buvo prastokos, todėl ne visus paukščius buvo galima suskaičiuoti. Ežero saloje stebėtos šaukštasnapės antys, pelkės pakraštyje - amalinis strazdas. (GB)

Dvi baltaskruostės berniklės, retai aptinkama Žuvinte migruojanti žąsų rūšis, plaukiojo ežero gylėje kartu su pustrečio tūkstančio baltakakčių (absoliuti dauguma) ir želmeninių žąsų. 

Į Žuvinto Rago švendryno rudagalvių kirų koloniją sugrįžo pirmieji paukščiai. (R.V.)

Ties Žuvinto prieplauka plaukioja pora mažųjų dančiasnapių. (R.V.) Visame ežere vakar šių paukščių plaukiojo 12.  Vėjas galutinai sutrupino ežero ledo likučius.

Žuvinto ežero saloje - raudonkojo tuliko balsai. (R.V.)

Virš Žuvinto pakrantės - pirmoji nendrinė lingė. Ežere ledo liko tik pakraščiuose.

Trys pirmieji baltieji gandrai aukštai danguje praskrido virš Žuvinto.

Palių pakraštyje (12 kv.) stebėtos dvi liepsnelės. (J.B.)

Apie trečdalis Žuvinto ežero jau banguoja, beveik atviros ežero gylės, tik tarp švendrynų ir papalyje dar ledas. Užšąlusi ir ežero prieplauka, nors ant ledo nei užlipsi, nei jis ką sunkesnio išlaikys. Nors jūrinį erelį dar išlaiko.

Virš Žuvinto prieplaukos ledo praskrido didysis baublys. (R.V.)

Žuvinto ežero properšose stebėtos pirmosios cyplės, smailiauodegės ir kuoduotosios antys. 

Girdėti pirmieji didžiųjų baublių balsai. (G.B.) Cyplių būreliai kartu su kitomis antimis ir kelių tūkstančių žąsų pulku stebėti ir užlietame Amalvo polderyje.

Žuvinto ežere kelios pilkųjų žąsų poros elgesi taip, lyg suktų lizdus ar net perėtų: patinai atskirai saugo kinių švendrymų pakraščius, o patelių nematyti. Pirmi pilkieji žąsiukai paprastai išsirita balandžio pradžioje. Tad mėnesį perinčios žąsys jau gali būti ir sudėjusios dėtis.

Prie Amalvo pelkės - jaunas kilnusis erelis. Polderio užlietose pievose susirinkę didžiuliai žąsų būriai - 4 -5 tūkst. želmeninių ir baltakakčių, kelios dešimtys gulbių giesmininkių ir nebylių. Vandens polderyje gan daug, nors polderį kertantis kelias ir neužlietas. Amalvo ežero vandenį sulaiko ir kinis, įstrigusi ties vandens nuopyla Amalvės upėje. (G.B.)

Buktos miške ant negyvos medienos jau dygsta pirmieji grybai - austriškosios plačiataurės. Žydi žalčialunkai, skleidžiasi pirmieji, dar nedrąsūs žibuoklių žiedai. (R.V.)

Žuvinto ežere ledo properšose paukščių sujudimas. Šįryt atskrido ir porelė mažųjų dančiasnapių, ant ledo tupinėja trys pirmieji rudagalviai kirai, o į Prieplauką nutūpė baltasis garnys, bet ilgai neužsibuvo - visur dar ledas. (G.B., R.V.)

Visame Žuvinto ežere ledas vos gyvas, daugybė properšų. Jose plauko parskridę gulbės giesmininkės ir nebylės, didieji dančiasnapiai, antys klykuolės, didžiosios antys. Ežero saloje - pulkas pilkųjų žąsų ir pempių. Intensyviai, dideliais būriais migruoja paprastieji kirai.(A.P.)

Sutemus Žuvinto ežere gridėt rudagalvių kryklių ir laukių balsai - pirma rūšiš registracija. Jau pabudę, aktyvūs ežiai (G.B.)

Buktos miške pražydo žalčialunkiai. (R.V.)

Žuvinto pakraščio Liepakojų pelkėje tuoktuvinius skrydžius skraido pempės ir perkūno oželis. Miškelyje šalia - gieda juodasis strazdas. Ko gero, parskrido dauguma Žuvinte perėti nusiteikusių gervių ir pilkųjų žąsų porų.

Po pievą ropinėja pirmos atkutę varlės.(A.P.)

Skraido dilgėlinukas. (G.B.)

Žąsų migracija tampa vis intensyvesnė, į šiaurės rytus skrenda ne dešimtys, o šimtai pilkųjų žąsų. Virš Žuvinto palių - pirma migruojančios lygutės giesmė.

Atšilus orams, Žuvinto ežero ledas sparčiai tirpsta - vidutiniškai, kasdien po centimetrą ir yra jau tik 15 cm storio. Jo kristalinė struktūra taip pat keičiasi, ledas tamsėja, eižėja, darosi tarsi korėtas, o pirmledžio buvusiuose įtrūkimuose, atsivėrė vandeniu pasruvę plyšiai. Toks ledas silpnas ir vaikščioti jau povingas.

Teka beržų sula. (J.B.)

Dvidešimt dviejų pempių būrelis pietų kryptimi praskrido virš Žuvinto ledo. (R.V.) Virš ežero sukiojasi sidabriniai kirai, ant sparčiai tirpastančio ežero ledo šalia kinių tupinėja poromis pasiskirstę pilkosios žąsys. Pasirodė ir migruojančių želmeninių žąsų būriai. Jos nesustodamos skrenda į šiaurės rytus. 

Prie Dovinės pirmieji baltieji garniai. (J. B.)

Virš Žuvinto stebėtos pirmos penkios pempės (GB); rytų kryptimi praskrido gervė. (R.V.) Antroje dienos pusėje pavienių gervių, nedidelių jų būrelių buvo galima sutikti keliose rezervato vietose.

Žąsų migracija intensyvėja: dieną 78 pilkųjų žąsų būrys stebėtas virš ežero. (AP)

Daukšių apylinkėse jau girdisi dirvinių vieversių giesmės. (J.B.)

Pragydo geltonosios startos. (G.B.)

Teka klevų sula. (A.Pa.)

Tirpsta Žuvinto ledas. Ant Žuvinto gylės siekęs 32 cm, ledas nutirpo iki 20 cm storio. (R.V.)

Virš Žuvinto ež. ir palių girdėti pirmieji migruojantys dirviniai vieversiai. (G.B.)

Gausėja pilkųjų žąsų - šiandien skraido būreliai po 4-6 paukščius. Virš Žuvinto stebėtos pora gulbių nebylių ir gulbė giesmininkė. (R.V.)

Dovinės žemupyje - penkios klykuolės. (J.B.)

Į Žuvintą po truputį renkasi pirmieji paukščiai: ant ledo tupinėja pora pilkųjų žąsų, ratus suka trys gulbės nebylės ir paprastųjų kirų būrelis, Salos berže budi jūrinis erelis, o Liepakojų pelkėje jau stebėtos pirmosios gervės. ( A.Pa., G.B., R.V.)

Link Amalvo pelkės pakraščių pievų nuskrido septyni varnėnai. (J.B.)

Dvylika gulbių giesmininkių maitinasi kukurūzienoje šalia Žuvinto pelkės Miknonių k. Dar viena gulbė giesmininkė praskrido Žuvinto pelkės pakraščiu virš Dambavargio, link ežero.

Septynios gulbės nebylės laikosi Dovinės aukštupyje. (J.B., R.V.)

Parskrido pirmasis varnėnų būrelis - vakare devyni paukščiai atskrido į Žuvinto nendrynus nakvynei. (G.B.)

Parskrido pirmos pilkosios žąsys. Pirmoji dieną, skraidė virš Žuvinto, o sutemus, žąsų balsai girdėti ežere ant ledo. (A.P., G.B.)

Penktame Žuvinto ežero kvartale, švendrynuose aptikta ilgasnapės vištelės pėdsakai - sėkmingai peržiemojo. (G.B.)

Apsiskraidė bitės. (G.B.)

Javinė lingė, patelė - šįmet retai stebima rūšis, skraidė virš Liepakojų pelkės rytinėje Žuvinto biosferos rezervato dalyje.

(AP)

Didysis baublys, veikiausiai žiemojantis paukštis, stebėtas ties Zailių balos kanalu, čia yra ir jo pėdsakų. (G.B.)

Bene 15 ūsuotųjų zylių pulkelis apsistojęs aukštuose nendrių guotuose ties Žuvinto ež. salos vakariniu pakraščiu. Jų čia lesinėta ne tik nendrių šluotelėse, bet ir pripėduota ant ledo, kur šie simpatiški paukščiai rankioja nukritusias nendrių sėklukes.

(AP)

Balinė pelėda pakelta Didžiųjų palių 45 kv. 

Penki tetervinai patinai, susirinkę ant kalvelės palių pakraštyje ties Kumečiais. Kai kurie jų, pasipūtę sukinėjasi, raižo žemę sparnais, bet burbuliuojant dar nesigirdi. 

(G.B., R.V.)

Pilkoji meleta sukinėjasi medžiuose ties Žuvinto prieplauka. (G.B., R.V.)

Startsakalis stebėtas Daukšių apylinkėse tupinėjantis ant elektros stulpų. (G.B., R.V.) 

Pavienė teterva pakelta Didžiųjų palių 7 kv. (G.B., R.V.)

Buktos miške aktyviai groja geniai. (R.V.)

Buktos miške, ties 24 kv. vėl girdėtas žvirblinės pelėdos švilpavimas. Paskutinį kartą žvirblinės pelėdos Buktoje stebėtos prieš metus  - 2016-01-10 (V. Karpavičius pranešimai).

Beveik kasmet Žuvinto švendrynuose lieka žiemoti pavienės ilgasnapės vištelės. Pastarąsias dienas jų pėdsakai rasti trijose skirtingose ežero vietose. (G.B.)

Žuvinto ledas pastorėjo iki 23 cm.

Žuvinto ež. ledo storis pasiekė 20 cm storį.

Kiaulyčios pelkės pakraštyje ties Zailiais - kilnusis erelis. Jaunas pirmametis paukštis. (G.B.)

Visiškai užšalo Žuvinto ežeras

Žuvinto paežerėje ties Prieplauka - būrelis varnėnų (apie 20 paukščių). G.B.

Atlydys, sniegas ištirpo. Žuvinto 6 kv. - pora pilkųjų žąsų. Girdisi ir gulbių giesmininkių balsai. (G.B.)

Ties Miknonių k. į Žuvinto palias kranklio genamas nuskrido suaugęs kilnusis erelis. (A.P.)

Palių 6 kv. pakraštyje vėl stebėtas paprastasis kikiklis. (G.B.)

Paežere ties Prieplauka praskrido vištvanagis ♂. (G.B.)

Žuvinto palių 6 kv. pamiškėje stebėtas paprastasis kikilis. Ežere vis dar yra gulbių nebylių ir giesmininkių, didžiųjų dančiasnapių, klykuolių. Sutemus , virš ežero girdėt skrendančio didžiojo baublio balsas - vis dar migruoja atsilikę paukščiai. (G.B.)

Naktį oro temperatūra pažemėjo iki -10, nurimo vėjas. To užteko, kad Žuvintas užšaltų. Liko visai nedaug properšų atviriausiose vietose, į kurias suskrido gulbės. Nebesigidri žąsų.

Kiekvieną vakarą sutemus Žuvinto ež. girdisi gulbių giesmininkių balsai. Bet yra sunku jas pamatyti dieną. Vietiniai žmonės apie 40 paukščių būrį sakosi stebėję į laukuose šiaurę nuo Žuvinto pelkės. Pagaliau jas pamatėme ir pačiame ežere: Žuvinto gylėje tie Rago švendrynu ir Epuše nusileido keletas gulbių giesmininkių būrių, viso 38 paukščiai, iš jų 8 jaunikliai. Tiek giesmininkių Žuvinte gali pamatyti tik per migracijas. (A.P., G.B.,R.V.)

Žuvinto apylinkėse dar neretos pempės, varnėnai. Liepakojų pelkėje žydi pavienės pelkinės purienos. (G.B.)

Virš Žuvinto 2 kv. stebėtas startsakalis. Aktyvios bitės, skraido citrinukas. (G.B.)

Žuvinto pakrantėje esančiame miškelyje - Gojuje stebėta slanka ir paprastasis kikilis, vėlyvos registracijos. ( G.B.)

Žuvinto ežero pakrante, pietų kryptimi, šaukdama praskrido gervė. Paspaudus šaltukui, sekliuose Žuvinto kinių labirintuose užsitraukė ledukas, todėl paukščiai persikraustė į gyles, čia susirinko apie 1200 didžiųjų ančių, po keliolika kuoduotųjų ančių , klykuolių, didžiųjų dančiasnapių. Saloje budi du jūriniai ereliai. (G.B., R.V.)

Žuvinte nakvojo 3473 žąsys, iš jų daugiau kaip pusė tūkstančio yra pilkosios žąsys. (A.P., G.B., R.V.)

Žuvinte nakvojo 3750 žąsų. Iš jų 400 pilkųjų tarp jų 1 albinosė. (G.B.)

Žuvinto paežere praskrido javinė lingė. (A.P)

Žuvinto prieplaukoje žvejoja tulžys. Ties Ėdžių kampu stebėti du jaunikliai juodakakliai kragai.

Vandens paukščiai pradeda rinktis į rudenines sankaupas. Šiandien praplaukus maršrutą aplink Žuvinto ežerą suskaičiuota 20 rūšių 3356 paukščiai.  Gausiausios didžiosios antys (1613) ir pilkosios žąsys (1208), kurios ryte išskridusios į laukus ir pasimaitinusios, dieną sugrįžta pailsėti į saugų ežerą. Gana nemažai susirinkę ančių cyplių (155), jau po truputį renkasi klykuolės (5) bei didieji dančiasnapiai (6), taip pat stebėtos smailiauodegės antys (8).

(G.B., R.V.)

Dambavaragio viksvinėse pievose pakelta švygžda ir oželis nykštukas. (R.V.)

Žuvinte pagausėjo žąsų. Šįryt suskaičiuota 4130 ežere nakvojusių ir į laukus maitintis išskrendančių žąsų. Dominuojančia rūšimi išlieka vietinė rūšis - pilkoji žąsis, toks didelis jų skaičius dar niekada nebuvo suskaičiuotas.

Baltakaktės ir želmeninės žąsys gausesniais būriais pasirodyti vis dar neskuba, nors migracija prasidėjusi, stebimi praskrendantys būreliai. (A.P., G.B. R.V.)

Temstant virš Žuvinto salos girdėti didžiųjų kuolingų balsai. (R.V.)

Šįryt į laukus išskrido 1092 Žuvinte nakvojusios pilkosios žąsys. Skridimo laikas: 7:18 - 8:00 val.

Žuvinto saloje nakvojo dvi didžiosios kuolingos.

(G.B., R.V.)

Pirmosios želmeninės žąsys, penki paukščiai Žuvinto gylėje kartu su pilkosiomis žąsimis. R.V.

Pilkųjų gervių migracija įsibėgėja, ir šie paukščiai visai netikėtai vėl atrado Žuvinto ežero salą kaip tinkamą nakvynei.

Jau trečiai nakčiai joje apsistoja beveik 100 gervių. Jos net nekreipia dėmesio į tris jūrinio erelio jauniklius, iki vakaro dykaduoniaujančius salos pakraštyje ir netgi į lapę, kuri čia gyvena. Vieną lapę vasaros pabaigoje Saloje stebėjome pernai, ir greičiausiai todėl pernai saloje gervės nenorėjo nakvoti, ko gero rudoji bus atradusi gerą viertą puotauti, todėl ir šįmet gervės rinkosi kitas vietas, ne salą.

Lyg ir nemažėja pilkųjų žąsų ežere. Vakar pavakare suskaičiavau virš 1670 paukščių vien tik atvirose ežero vietose, dalis žąsų galėjo būti ir laikuose ar švendrynuose.

Ežere žvejojo apie 50 didžiųjų kormoranų, 70 baltųjų garnių, keliolika migruojančių sidabrinių kirų. Yra į ką pasidairyti.

AP

Pilkosios gervės palieka Žuvintą.  Vakare suskaičiavome tik 86 paukščius (iš jų 64 atskrido iš Marijampolės pusės), parskrendančius į pelkę nakvynei. Jų galėjo būti ir kiek daugiau, nes po saulės laidos dar girdėjosi migruojančių gervių balsai, bet į apskaitą tokios neįtraukiamos. Kartu stebėjome migruojančias didžiąsiais kuolingas (10 paukščių virš Kiaulyčios ir balsus sutemus virš ežero), javinę lingę ♂.

AP, GB

Šįryt, žuvininkas medžioja ežere ties Žuvinto prieplauka. (G.B., R.V.)

Žuvininkas medžioja Žuvinto ežere ties Žuvintų k. (G.B.)

Šiąnakt Kumečių plynėje nakvojo 1020 pilkųjų gervių, tai nauja nakvynės vieta. Panašu, kad Kumečių plynei tapus atviriausia Žuvinto palių vieta, gervių skaičiumi nustelbė įprastas nakvynės vietas, kitur gervių nakvoja žymiai mažiau.

Bestebint gervių sankaupas Kumečių plynėje, papalyje virš ražienų praskrido pievinė lingė ♂, keturios migruojančios didžiosios kuolingos, o pro plynės vartus, nuo Žuvinto į laukus maitintis išskrido gulbių giesmininkių pora. (R.V.)

Didžioji kuolinga šaukdama pakilo iš Žuvinto ežero salos.

Suskaičiuotos Žuvinto paliose nakvojančios gervės, šįvakar jų suskrido 827, dar dešimtis paukščių nakvojo Žuvinto ežero saloje (R.V.)

Šįryt iš Žuvinto ežero į laukus išskrido 1691 pilkoji žąsis. Skridimo laikas: 6:36 - 7:40 h. (G.B., R.V.)

Vapsvaėdis praskrido palių pakraščiu, pietų kryptimi, ties Riečių dvarviete (R.V.)

Žuvininkas praskrido virš Žuvinto pakrantės tires prieplauka. (A.P., R.V.)

Du žuvininkai medžioja Žuvinto ež., retkarčiais pasiilsėdami ant nudžiūvusių salos beržo stuobrių. Tuos plėšrius paukščius čia matome retai, dar rečiau - jei ne po vieną.

Baltieji gandrai paliko savo lizdą prie rezervato direkcijos.

AP

Pilkųjų žąsų skaičius Žuvinte - rekordinis. Šįryt į laukus išskrido 1845 žąsys. Skridimo laikas: 5:57 – 7:25 val. (A.P., R.V.)

Tulžys praskrido virš Žuvinto prieplaukos (R.V.).

Žuvinto ež. gausėja pilkųjų žąsų. Ryte suskaičiuota 1170 paukščių (skrido nuo 5.10 iki 6.50. val.) Ežere yra ir porų su neskraidančiais jaunikliais.

Dieną Žuvinto paežerės viksvyne šalia Grebelės stebėtos meldinės nendrinukės: du suaugę paukščiai ir bent 1 gan savarankiškas jauniklis.

AP

Nušienautoje Žuvinto ež. saloje stebėti 4 juodkrūčiai bėgikai, dirvinis sėjikas, keletas šimtų pempių.

AP

Pradėjo skraidyti gandriukai iš rezervato direkcijos lizdo.

Pelėsakalis ♀ medžioja virš Zailių k. laukų. (R.V.)

Kukutis lesinėja vejoje ties direkcijos pastatu. (A.P., R.V.)

Žuvinto ežere tikrai perėjo dvi gulbių giesnininkių poros. Tik šiandien Žuvinto vakarinėje dalyje, Linkime stebėjome vieną porą su dviem jaunikliais. Suaugę vos pajutę stebėtojus, paliko jauniklius ir ėmė skraidyti aplinkui. Taip besielgiančius paukščius anksčiau visuomet laikydavome neperinčia pora. Ką veikia giesmininkių pora ties Vilkabūde, nežinome. Juodosios žuvėdros sugrįžo į ežero pietinę dalį (10 kvartalą). Čia papaliu išsitęsusioje labai padrikoje kolonijoje bent 30 porų, visur pirmi kiaušiniai.

(G.B., A.P)

Virš Žuvinto ežero gylės skraido vapsvaėdis. (G.B., R.V.)

Dirvinų sėjikų pora su jau skraidančiu jaunikliu aptikti Kumečių plynėje (R.V.).

Mėlyngurklė gieda neįprastoje buveinėje – sodybvietės želdiniuose Šernų k.

Temstant, trys juodieji gandrai, pakilę iš Amalvo polderio kanalo nusileido į netoliese esantį Gojelį nakvynei.

(A.P., G.B., R.V.)

Žuvinto ež. gulbių nebylių šeimynos su pirmais jaunikliais, nors kituose lizduose - dar kiaušiniai. Išskilo ir gulbių giesmininkių jaunikliai, bet neaišku, kur tėvai juos slapsto. Ežere pirmąkart stebėjome tris giesmininkių poras, bet dvi iš jų vargu, ar perėjo. Pagaliau pagausėjo juodųjų žuvėdrų, bent 30 - 40 jų porų skraidžioja virš kinių ties palių pakraščiu, ežero vakarinėje dalyje (Linkime).

Jau nesistebime perinčių gervių gausa šiame ežere. Šiandies stebėti du gervių jaunikliai Saloje jau stambūs, daugiau nei pusės suaugusio paukščio dydžio.

Grobį jaunikliams virš miško skraidino vištvanagis, stebėtas vapsvaėdis.

G.B., A.P. 

Pora vapsvaėdžių perskrido nuo Gojaus link Riečių plynės (G.B.).