Lankytinos vietos

Vieta: šalia Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro, Aleknonių k.

Jame sužinosite apie Žuvinto ežero pakrantės gyvenimą. Pusketvirto šimto metrų ilgio liepte pavasarį ir vasarą girdisi didžiųjų baublių baubimas, ūsuotųjų zylių, remezų, kitų nendrynų paukščių balsai. Liepto gale esančiame bokštelyje galėsite stebėti ežere gyvenančias ir migruojančias paukščių rūšis. Takas įrengtas gamtiniame rezervate, todėl be atskiro leidimo jame galima lankytis nuo 8 iki 20 val.

Buktos miško gamtos pažintinis takas

Vieta: Šalia Želsvos gyvenvietės Marijampolės sav. (30 km nuo lankytojų centro, 15 km nuo Marijampolės)

Saugomas miškų buveines, augalų ir gyvūnų rūšis artimiau pažinsite apsilankę Buktos miško pažintiniame take (1,7 km). Jis veda įdomiausiomis girios vietomis - skroblynu, pelkėtu lapuočių mišku, pro senuosius miško medžius. Tako vertybes pristato stotelės su stendais. Lankstinuką, skirtą gamtiniam takui, gausite Buktos girininkijoje arba Žuvinto biosferos rezervato direkcijoje.

Varnupių piliakalnis ir mitologinis akmuo

Vieta: Varnupių k. Marijampolės sav.

Varnupių piliakalnio teritorijoje tarp Žuvinto ir Amalvos palių (Varnupių k. Igliaukos sen.) žmonės gyveno jau akmens amžiuje. Manoma, kad jis supiltas žmonių rankomis, pylimo statybai naudota daug medžio. Piliakalnio teritorijoje rasta archeologinių radinių, priskiriamų jotvingių kultūrai. Į pietus nuo piliakalnio guli mitologinis akmuo su iškaltu pasagos ženklu, vadinamas Padkaviniu.

Riečiai

Vieta: Gudelių sen. Marijampolės sav.

Bažnytkaimis netoli Žuvinto ežero, ant senojo jo kranto. Anksčiau, XVIII a., Riečiai buvo dvaro centras, priklausęs grafui vokiečiui Grabei, bet per tarpukario žemės reformą dvaras išdalytas naujakuriams. Dabar dvaro pagrindinis pastatas ir šalia esantis parkas apleisti. Tolėliau, ant kalniuko esančiose kapinaitėse, stovi medinė Švč. Trejybės bažnytėlė, statyta 1919 m. Keturi bažnyčioje saugomi objektai (Nukryžiuotojo skulpt. grupė XIX a.) įtraukti į kultūros vertybių sąrašą.

Riečių centre - paminklas „Žuvinto ežero kautynių 50-mečio" (1945-1995 m.) įamžinimui.
Į Žuvinto pelkių masyvą įsiterpusiame sausumos kyšulyje, aukščiausioje jo vietoje įrengtas Riečių piliakalnis (Gaulės kalnas). Piliakalnis labai apardytas arimų, dirvonuoja. Jis datuojamas I tūkst. Piliakalnio aikštelėje stovi 2001 m. Igno Gaulės pastatytas kryžius Liepakojų kaimui atminti. Tarp piliakalnio ir aukštumos, kur dabar stovi bažnyčia, buvusi kūlgrinda.

Daukšiai

Vieta: Igliaukos sen. Marinampolės sav.

Bažnytkaimis, per kurį teka Dovinės upė, ištekėjusi iš Žuvinto ežero. Kaimas įsikūrė XVI a. pab., buvusios Punios girios pakraštyje. Pirmoji medinė bažnyčia čia buvo pastatyta 1774 m. didikų Sapiegų. 1803 m. ji sudegė. Dabartinė Šv. Jurgio bažnyčia iš akmenų ir raudonų plytų buvo pastatyta 1864 m. Ją statė parapijiečiai, gavę valstybės pašalpą. Kaip kultūros vertybės čia saugoma Nukryžiuotojo skulptūra, žvakidė, paveikslas „Įsakymų perdavimas Mozei" XVIII a. Įspūdingai atrodo senieji akmeniniai bažnyčios laiptai. Šalia bažnyčios tvoros - Nepriklausomybės paminklas „Dievui ir Tėvynei", atstatytas 1988 m. Jo viršūnėje pritvirtintas senasis kapinių kryžius. Pirmąkart jį 1931 m. atidengė Šaulių organizacija. 1950 m. paminklas buvo nuverstas, o jo nuolaužos užkastos prie Dovinės upelio.