Žuvinto biosferos rezervatas yra pietų Lietuvoje, Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštės fizinio–geografinio rajono pietvakariniame pakraštyje. Jis apima Žuvinto ir Amalvos pelkių kompleksus, į vakarus nuo Žuvinto esančius Buktos mišką ir Žaltyčio ežerą su pelkėtu apyežeriu.
Žuvinto pelkinis masyvas yra sudarytas iš seklaus eutrofinio Žuvinto ežero ir į vakarus, pietvakarius bei šiaurę nuo jo plytinčio pelkyno – vadinamųjų palių, kurios susidarė užpelkėjus kadaise 5,5 kartus didesnio ežero plotams. Visas šis kompleksas kompleksais plyti ovalo formos pelkėtame ledynmečiu suformuotame duburyje, kurį iš visų pusių supa lėkštai kalvoti gūbriai ir banguoto reljefo ruožai. Į pietus nuo duburį juosiančių kalvų ruožo, apie Simną ir Žaltyčio ežerą, yra banguotos dugninės morenos lygumos. Žuvinto pelkių kompleksas: aukštapelkė, tarpinės pelkės, žemapelkė kartu su ežeru užima 6850 ha ir yra didžiausias Lietuvoje. Žuvinto aukštapelkės didžiausias durpės sluoksnio storis siekia iki 8,1 m. Pelkės šiaurinė dalis (žemapelkė) numelioruota ir paversta kultūrinėmis pievomis. Nemaži žemapelkių plotai tęsiasi nuo Aleknonių kaimo iki Buktos miško pietinio pakraščio ir užima apie 750 ha plotą. Prie Dovinės jos sudaro apie 60 ha, o ties Liepakojų kaimu – 315 ha. Ypač įdomios žemapelkės yra prie Kiaulyčios bei Rudės upelių. Čia jos daug kur platesnės, nei kilometras.
Analogiškas, tik mažesnis Amalvos duburys, kuriame telkšo Amalvo ežeras su pelkynu, yra į šiaurę nuo Žuvinto. Amalvos pelkių kompleksas užima 3400 ha plotą, jis labiausiai nukentėjęs nuo žmogaus veiklos - visa žemapelkė ir dalis aukštapelkės nusausinta, ežero lygis reguliuojamas. Aukštapelkės durpių sluoksnis siekia 5,6 m. gylį.
VANDENYS. Beveik visas biosferos rezervatas priklauso Dovinės upės (dešinysis Šešupės intakas) baseinui. Tik nedidelė dalis – Žaltyčio ež. ir apylinkės, – Želsvelės baseinui.
Žuvinto biosferos rezervate yra 3 ežerai: Žuvintas, Žaltytis ir Amalvas, vos 0,3 ha Polimo ežerėlis bei keli dar smulkesni pelkiniai ežerėliai Žuvinto paliose.
Žuvinto ežeras yra Dovinės vidurupyje. Iš Simno ežero į Žuvintą atiteka Bambena, iš palių – Rudės upelis, išteka Dovinė. Pietrytinio biosferos rezervato pakraščio žemapelkėmis teka kairysis Bambenos intakas Kiaulyčia.
Žuvinto ež. plotas - 965 ha, vidutinis gylis – 0,6 m, giliausia vieta - 3 m. Ežeras labai užpelkėjęs – dugne susikaupusio dumblo sluoksnis siekia 4 m.
Amalvo ež. plotas yra apie 190 ha. Vidutinis gylis – 1 m, giliausia vieta - 2,9 m. Jį iš visų pusių, išskyrus rytinę, supa Amalvos pelkė. Į ežerą įteka Šlavantos upelis, išteka Amalvės upelis - Dovinės intakas.
Žaltyčio ež. plotas - 289 ha, o atviro vandens - 225 ha. Ežeras pailgos formos: į ilgį - 4,1 km, į plotį - 0,8 km, giliausia vieta - 4,1 m, vidutinis gylis - 1,7 m. Krantai žemi, pelkėti. Dugnas lėkštas, smėlėtas, padengtas storu dumblo sluoksniu, vietomis siekiančiu 2 metrus. Žaltytį supančios pakrantės buvo apsemtos 1969 metais, pastačius apsauginį pylimą ir 1 metru pakėlus ežero lygį.
KLIMATAS. Žuvinto biosferos rezervatas yra Vidurio žemumos klimatinio rajono Nemuno žemupio parajonyje. Tai viena šiltesnių Lietuvos vietų: vidutinė daugiametė liepos mėnesio temperatūra viršija +17,5oC, sausio siekia - 4,7oC. Kritulių iškrinta palyginti mažai – iki 600 mm, iš jų ¾ šiltuoju metų laiku. Vidutinė sniego danga (apie 15 cm) išsilaiko neilgai – vidutiniškai apie 70 dienų.
 |
|
|
|
|
