„...Pirmą kartą apsilankyti Žuvinte man teko kovo mėnesio gale, kai ledas ežere jau buvo pusiau išnykęs , o likusioji jo dalis buvo vėjo suvaryta į vieną galą. Mane paveikė nepaprastas vaizdas – visu ledo paviršiumi vingiuota, karpyta kreive tupėjo tamsi ančių masė. Kaskart atsirasdavo vis nauji jų būriai. Bet dar labiau buvau paveiktas, kai netrukus atvažiavau antrą kartą, rodos, gegužės mėnesio pradžioje, kada iš šiltųjų kraštų buvo atskridę visi mūsų vandens paukščiai. Patvinusių pievų kauburiuose tupėjo kirai, gaidukai, tulikai, ore vartaliojosi pempės, bliovė ir tiksėjo perkūno oželiai, vandeny karkė kragai ir marguliavo nesuskaitomi įvairiaspalvių ančių pulkai...“
Taip apie pirmąjį apsilankymą prie Žuvinto ežero savo prisiminimuose rašė profesorius Tadas Ivanauskas.
 Žuvintas garsus ne tik kaip paukščių karalija. Tai viena turtingiausių gamtine įvairove Lietuvos teritorijų, išsiskiriančių itin vertingu ir unikaliu gamtiniu kompleksu. Teritorijoje telkiasi retos ir nykstančios (tarp jų ir globaliai nykstančios) augalų ir gyvūnų rūšys, bei mažai kur išlikę Lietuvoje šlapžemių augalų bendrijos ir buveinės.
 Žuvinto biosferos rezervate iki šiol užregistruota 3787 grybų, augalų ir gyvūnų rūšys, iš jų: 292 grybų, 987 dumblių, samanų ir aukštesniųjų augalų rūšys. Gyvūnijos karaliją sudaro 2199 bestuburių, 21 žuvų, 10 varliagyvių, 5 roplių, 230 paukščių, 43 žinduolių rūšys.
 Čia prieglobstį randa 119 Lietuvoje saugomų Raudonosios knygos grybų, augalų ir gyvūnų rūšių, 4 iš jų - ypač saugomos. Biosferos rezervatas yra Natura 2000 teritorija, kurioje specialiai saugoma 12 Paukščių direktyvos rūšių, bei migruojančių vandens paukščių apsistojimo vietos, 6 Buveinių direktyvos augalų ir gyvūnų rūšys ir 16 buveinių tipų.
|
