Žuvinto nendrynuose jau užbaubė didysis baublys – vienas iš pačių svarbiausių pavasario skelbėjų ežere.
Žuvinto ežeras užšąlo vos paspaudus pirmam šaltukui. Užteko poros tykių naktų su keturių laipsnių šalčiu.
Žaltyčio ež. pakrantės atkarpa ties Ežero g. Paželsvių k. , Liudvinavo seniūnijoje yra pritaikoma mėgėjų žvejybai.
Žuvinto biosferos rezervato rūšių sąrašas šį sykį pasipildo net keturiomis naujomis, netgi niekada anksčiau Lietuvoje nerastomis šiltesnių kraštų grybų rūšimis.
Gamtininkai ir miškininkai atgaivins pietinę Amalvos pelkės dalį kairiajame Dovinės krante. Siekiant paspartinti pelkės atsigavimą, rugpjūčio viduryje Amalvos pelkės pietinėje dalyje pradėti sumedėjusios augalijos, daugiausia pelkę sausinančių beržynėlių kirtimai, vėliau – užtveriami melioracijos grioviai.
Stebėtis gervių ir žąsų - išskirtiniausių antros vasaros pusės paukščių, pulkais Žuvinte šiemet galima anksčiau, nei įprasta. Paskutinėmis liepos dienomis pilkųjų gervių susirinko arti 900 paukščių, o pilkųjų žąsų – daugiau, nei pusantro tūkstančio.
Nors Žuvinto pelkę sekina užsitęsusi sausra, šlapių viksvynų paukščių – meldinių nendrinukių populiacija šiemet yra gausiausia nuo 1991 metų.
Žuvinto ežero pakrantėje pagal gamtotvarkos planą pradėtos atkurti žolinės pievos, labai svarbios tilvikiniams ir vandens paukščiams - raudonkojams tulikams, perkūno oželiams, griciukams, švygždoms.
Žuvinto pelkėje gieda pirmi trys retieji giesmininkai, pažymėti specialiais žaliais plastiko žiedais. Pirmą kartą pasaulyje su šiais tolimaisiais migrantais atliktas perkėlimas – sėkmingas, o tikslas atkurti Žuvinto populiaciją pamažu tampa realybe.
Virš Žuvinto sukantys ratus gulbių virtinės, poromis skraidančios gervės ar būriai žąsų, sidabrinių kirų, pralekiantys pempių pulkeliai darosi jau kone įprastinis vasario pabaigos vaizdas.
