Amalvo polderio paukščių gausa masina stebėtojus

Amalvo polderio pievas, jau pamėgtas ne tik paukščių, bet ir jų stebėtojų, dabar galima apžvelgti iš specialiai įrengto stebėjimų bokštelio.

Amalvos pelkėje pavasario potvynio vanduo jau atslūgsta. Beveik ištisai užlietame vandens šiauriniame polderyje dar prieš keletą dienų plūduriavo būriai baltakakčių žąsų, cyplių, didžiųjų ančių, gulbės giesmininkės ir kiti sparnuočiai. Dabar juos pakeičia šlapynių mėgėjai tilvikiniai paukščiai. Kelios dešimtys pempių porų nuslūgus vandeniui jau pasirinko perėjimo vietas. Šalia jų – raudonkojai tulikai, perkūno oželiai, tikučiai, kelių dešimčių gaidukų pulkeliai, oželiai nykstukai. Neapleido polderio ir antys – šaukštasnapės, pilkosios, didžiosios antys, cyplės. Vakare polderyje girdisi kelių švygždų švilpčiojimas. Tad kol suskaičiuoji visus tilvikinius paukščius, tenka užtrukti gerą pusdienį.

Polderio durpyno paviršius atvirose vietose tik vos užlietas vandeniu, o žolių kupstai pamažu džiūnant pievoms ima sparčiai žaliuoti. Tokios vietos visuomet pritraukia ne tik praskrendančius, bet ir perėti susirinkusius tilvikinius paukščius, ne išimtis ir šie metai. Paukščių stebėtojams ir tiesiog gamtininkams, kuriems niekas neriboja stebėti paukščius nuo pagrindinio kelio per polderį, šiemet kur kas geresnės sąlygos - Lietuvos ornitologų draugija, dalyvaudama ES Europos regioninės plėtros fondo finansavimo programos „Interreg V-A Lietuvos – Lenkijos bendradarbiavimo programa“ projekte "Gamtos paveldo panaudojimas ornitologinio turizmo plėtrai Dzūkijoje ir Biebržos slėnyje" Nr. LT-PL-1R-056, įrengė apžvalgos bokštelį, panašų į tuos, kurie yra šalia rezervato direkcijos. Dar vienas apžvalgos bokštelis yra pastatytas Žaltyčio ežero pakrantėje.

Pavasarinio vandens užlietas polderis sra svarbus ne tik migruojantčioms antims, žąsims ar tilvikiniams paukščiams. Kur kas svarbiau, jog drėgmės užtektų gerai durpžemio būklei palaikyti, o perteklinė drėgmė pernelyg nestabdytų žolynų vegetacijos. Rekomendacijos, kurios rengiamos Amalvo polderio pievų įšaugojimui  projekte "Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukšapelkėse” Nr. LIFE13 NAT/LT/84 WETLIFE 2  numato, jog  vanduo daugiau nei 40 cm nuo dirvos paviršiaus turėtų nusekti tik vasaros pradžioje. Tokios sąlygos yra svarbios ne tik augalams, bet ir sparčiai nykstantiems tikvikams sėkmgingai išsiperėti.