Amalvos pelkės ateitis tapo šviesesnė

Eina į pabaigą jau antras LIFE programos projektas, skirtas Amalvos pelkei gaivinti. Spalio 26 d. į Žuvinto rezervato direkcijoje surengtą baigiamąjį seminarą susirinkę projekto partneriai, ekspertai, savivaldybių atstovai, ūkininkai geru žodžiu minėjo per pastaruosius penkerius metus atliktus pelkių atkūrimo darbus ir džiaugėsi rezultatais.

Svarbiausiais Europos Sąjungos LIFE+ programos projekto „Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse“ LIFE13 NAT/LT/000084 tikslas buvo atkurti tinkamas hidrologines sąlygas Amalvos ir Kamanų pelkėse sudarant prielaidas atsikurti prioritetinėms Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinėms ir pelkių ekosistemų atliekamoms funkcijoms.

Pelkių augalijos monitoringo rezultatai rodo, kad atliktos gamtotvarkos priemonės turėjo neabejotiną palankų poveikį Amalvos aukštapelkių ir pelkinių spygliuočių miškų augalijos atsikūrimui. Susiformavo ištisinė aukštapelkėms būdingų kiminų danga, akivaizdžiai padidėjo aukštapelkių plynėms būdingų augalų gausumas. Didžiausi palankūs augalijos pokyčiai dėl vandens lygio pakėlimo nustatyti kimininių spanguolynų, vaivorynų bendrijose. Tokio kaip šiemet spanguolių derliaus Amalvoje nedaug kas prisimena. 

Projekto metu nuveikta labai daug darbų, tarp jų: parengtas Amalvos pelkės gamtotvarkos planas, kuriame numatyti tolesni žingsniai atkuriant vandens lygį, geriau subalansuotas teritorijos naudojimas ir tvarkymas, taip sudarant prielaidas palaipsniui atsikurti Amalvos pelkės ekosistemai ir susigrąžinti jos visuomenei teikiamas paslaugas; pagal sutartį vietos ūkininkui skirta 16 mėsinių galvijų drėgnų durpinių pievų priežiūrai, paaukštinti, renovuoti ar naujai įrengti pylimai (6,6 km) vandens lygio pelkėje palaikymui ir prietakos į gretimas teritorijas sumažinimui.

Pasak projekto vadovo Argaudo Stoškaus, pagal skaičiavimus, paremtus Amalvos durpyne įrengtų griovių pertvarų aukščiais bei teritorijos reljefo modeliu, vandens lygio pakėlimas tiesiogiai paveiks apie 200 ha durpyno ir palaipsniui lems pokyčius maždaug 370 ha plote. Žvelgiant į tolimesnę (30–50 metų) perspektyvą dėl gruntinio vandens srautų persiskirstymo, augalijos pokyčių numatoma, kad poveikis turi būti juntamas visoje aukštapelkėje. Remiantis Vokietijoje parengta metodika, pagal augalijos tipą ir gruntinio vandens lygį preliminariai galima vertinti, kad hidrologinio režimo pokyčiai turėtų sumažinti durpių skaidymąsi ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą ne mažiau kaip 2500 t CO2  ekv. per metus. Taršos leidimas išmesti 1 t CO2  ekv. per metus 2018 m. rugsėjo mėn. kainavo daugiau kaip 20 eurų, todėl galima apskaičiuoti, kad per metus būtų „sutaupoma“ maždaug po 50 tūkst. eurų!  Palyginimui: hidrologinio režimo atkūrimo darbai kainavo apie 400 tūkst. eurų.

Didžiuliai darbai atlikti ir Kamanų pelkėje - patvenkti grioviai visoje gamtinio rezervato teritorijoje. Dauguma tvenkimų atlikta aukštapelkę juosiančiuose miškuose. Iš viso įrengta daugiau kaip 300 įvairaus tipo pertvarų blokuojant 37 km griovių.

Trumpą ataskaitą apie nuveiktus darbus rasite projekto tinklalapyje