Gamtininkai ir miškininkai atgaivins pietinę Amalvos pelkės dalį kairiajame Dovinės krante. Siekiant paspartinti pelkės atsigavimą, rugpjūčio viduryje Amalvos pelkės pietinėje dalyje pradėti sumedėjusios augalijos, daugiausia pelkę sausinančių beržynėlių kirtimai, vėliau – užtveriami melioracijos grioviai.
Amalvo pelkėje jau ima sirpti pirmos spanguolės. Po poros savaičių pelkėje išvysi ir rūgščias uogas renkančius marijampoliečius ir vietos žmones. Net ir tokią nepalankią karščiais ir sausra vasarą kaip ši, kelinti metai iš eilės spanguolių Amalvo pelkėje gerokai gausiau, nei buvo prieš dešimtmetį. Betgi ir pati aukštapelkė atrodo visiškai kitaip: atvira, neužgožta sužėlusių beržų ir, svarbiausia – nepalyginamai drėgnesnė ir gyvesnė. Vykdant ankstesnį pelkės centrinės dalies atkūrimo planą, ne tik pašalinta ją sekinanti augmenija, bet svarbiausia – patvenkti pelkę drenuojantys melioracijos kanalai, gruntinio vandens lygis vietomis pakilo metru ir daugiau.
Daugelis nustebtų, jog visiškai šalia įspūdingo Varnupių piliakalnio matomas miškelis irgi yra Amalvos aukštapelkė, prieš dešimtmečius bandyta melioruoti, tačiau pamesta, užmiršta, griovių išvagota. Dabar gyvos pelkės yra tik maža dalis, durpynai išdžiūvę ir mažaverčiai. Sausa durpė ten yra degusi, ne vienas Daukšių ar Varnupių gyventojas gal dar atmena varginantį ir įkyrų dūmų kvapą iš mėnesiais smilkusių durpynų. Ši pelkės dalis bus atkuriama. Lietuvos gamtos fondas bendradarbiaudamas su VĮ Valstybinių miškų urėdijos Marijampolės regioniniu padaliniu ir Žuvinto biosferos rezervato direkcija pradeda įgyvendinti gamtotvarkos darbus Amalvos pelkės pietinėje dalyje.
Amalvos pelkė dar praėjusio šimtmečio viduryje buvo didžiausia Suvalkijos pelkė (3414 ha), pasižymėjusi didele pelkinių buveinių ir rūšių įvairove. Vėliau ją smarkiai pakeitė žemių melioracijos bumas. Šiuo metu dėl sausinimo teritorijoje dominuoja degradavusios aukštapelkės buveinės kurios, sudarius tinkamas hidrologines sąlygas, galėtų atsikurti į aktyvias aukštapelkes, pelkinius miškus ir kitas pelkines buveines. Amalvos pelkėje, įeinančioje į Žuvinto biosferos rezervatą, yra saugomos keturios Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšys: tetervinas, švygžda, griežlė ir mėlyngurklė bei Natura 2000 buveinių tipai – aktyvios aukštapelkės, pelkiniai miškai, degradavusios aukštapelkės. Tačiau šiais laikais ne mažiau svarbi kita aukštapelkės reikšmė – klimato kaitos stabdymas.
Gamtotvarkos priemonės įgyvendinamos pagal 2017 m. patvirtintą Amalvos pelkės gamtotvarkos planą. Juo siekiama atkurti hidrologinį režimą bei Europos bendrijos svarbos miško ir pelkių buveines pietinėje Amalvos pelkės dalyje.
„Lietuvos gamtos fondas vykdydamas tarptautinį ES aplinkos ir klimato politikos programos LIFE projektą LIFE PEAT Restore LIFE15 CCM/DE/000138 „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“ jau inicijavo hidrologinio režimo atkūrimo kairiajame Dovinės upės krante supaprastintą techninio projekto parengimą ir suderinimą su suinteresuotomis institucijomis. Supaprastintą projektą parengė UAB „Inžinerinis projektavimas“. Projekto įgyvendinimo metu bus užtvenkti 9 pietinės Amalvos pelkės dalį sausinantys grioviai, kurie bus užblokuojami įrengiant 24 užtvaras iš plastikinių sprauslenčių ir 8 pylimus. Įgyvendinus šį hidrotechninį projektą degradavusios aukštapelkės buveinėje gruntinio vandens lygis bus palaikomas 30 cm nuo dirvos paviršiaus, todėl susidarys palankios sąlygos pelkinių buveinių ir jų ekologinių funkcijų atsikūrimui. Bendras atkuriamo hidrologinio režimo plotas pelkėje siekia 215 ha“, sako Nerijus Zableckis, Lietuvos Gamtos Fondo projektų vadovas.
Prieš patvenkiant, tame plote numatyta iškirsti pelkės retmiškį, daugiausia – lapuočių medelių, tarp kurių vyrauja karpotasis ir plaukuotasis beržai bei karklų krūmai. Biologinės įvairovės kirtimai vykdomi degradavusios aukštapelkės, taip pat atsikuriančiose pelkinėse buveinėse. Kirtimai turėtų būti įvykdyti iki 2020 metų. Sumedėjusios augalijos kirtimus pagal trišalio bendradarbiavimo sutartį įgyvendins Lietuvos gamtos fondas ir Valstybinių miškų urėdijos Marijampolės regioninis padalinys. Darbų priežiūrą atliks Žuvinto biosferos rezervato direkcija.
Įgyvendinami darbai dalinai finansuojami Lietuvos gamtos fondo ir partnerių vykdomo Europos Sąjungos LIFE programos Klimato politikos poprograminės Klimato kaitos švelninimo projekto „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“ lėšomis.
A.Pranaitis