Apsispręsta, kaip bus gelbstimas Žuvinto ežeras

Patvirtintas naujas Žuvinto ežero gamtotvarkos planas numato, jog šioje seniausio šalies rezervato dalyje turi būti kertami vandens augalai, naikinamos kinys, atveriamos pakrantės ir netgi ne vegetacijos metu deginami plūduriuojančiuose augalijos sąžalynuose susiformavę nedideli nendrynų fragmentai.

Tai pirmas toks dokumentas, dešimčiai metų į priekį detaliai numatantis įvairias veiklas sustabdyti ežero pelkėjimą ir jame gyvenančių rūšių nykimą.

Įsakymą dėl Žuvinto ežero ir jo pakrantės gamtotvarkos plano patvirtinimo Aplinkos ministras pasirašė 2016 m. spalio 24 d.

Žuvinto ežeras šiuo metu yra vienas pačių vertingiausių mūsų šalies gamtinių kompleksų, išsiskiriantis ypač didele ornitofaunos įvairove ir gausumu. Tai pirmoji šalyje saugoma teritorija, kuriai nuo 1937 metų suteiktas gamtinio rezervato statusas. Žuvinto gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti didžiausią Lietuvoje pelkinį kompleksą su ežeru, svarbią vandens paukščių perėjimo ir apsistojimo migracijų metu vietą. Pagal tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos BirdLife International kriterijus Žuvinto gamtinis rezervatas atitinka pasaulinės reikšmės paukščiams svarbios teritorijos kriterijus nes čia reguliariai aptinkamas svarbus visame pasaulyje saugomų paukščių rūšių arba rūšių, kurioms kilo išnykimo grėsmė, individų skaičius bei išlikę globaliai svarbios paukščių sankaupos.

Gamtotvarkos plano teritorija apima dalį Žuvinto ežero ir pakrančių, kur nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai: ežerai su menturdumblių bendrijomis, aliuvinės, šienaujamos  pievos, tarpinės pelkės ir liūnai, šarmingos žemapelkės. Paties ežero būklė pripažįstama kaip būklė bloga greičiausiai dėl didelės ežero baseino taršos. Ežero pakrantės ir priekrantės zonų apsaugos būklė pagerėjo ir yra patenkinama iškirtus krūmus, atnaujinus šienavimą ir ganymą.

Nežiūrint blogos ežero būklės, jame išliko daug unikalių rūšių. Sakykime, ežero dugne aptinkamas kurklinis menturdumblis niekur kitur Lietuvoje nerastas. Pakrantėse išlikę siauralapių gencijonų, dvilapių purvuolių, raudonųjų gegūnių. Žinoma, Žuvinto ežeras iki šiol yra viena vertingiausių gamtinių teritorijų šalyje, išsiskirianti biologine įvairove, ypač paukščių gausa. Čia aptikta 171 paukščių rūšis, rasta 40 perinčių rūšių. 2012 m. Žuvinto ežere pradėjo perėti gulbė giesmininkė. Dar 28 saugomos rūšys reguliariai aptinkamos migracijų metu arba atsitiktinai užklysta.

Kaip rodo rezervate vykdomų stebėjimų duomenys, labai griežtas ūkinės veiklos ribojimas neišgelbėjo Žuvinto, jame perinčių vandens paukščių skaičius per 50 metų mažėja. Sumažėjo foninių perinčių rūšių – kuoduotųjų, rudagalvių ir kitų  ančių, laukių, ausuotųjų kragų. Užtai nenyksta tokios rūšys, kaip didysis baublys, nendrinė lingė, plovinė vištelė, pilkoji gervė. Ežeras  taip pat svarbus kaip baltakakčių žąsų  ir želmeninių žąsų nakvynės vieta.

Gamtotvarkos plano teritorijoje išskirtos trys esminės gamtinių vertybių nykimo priežastys: ežero eutrofikacija, nebepalaikomas tradicinis pakrančių ir ežero augalijos naudojimas (ganymas, šienavimas), plėšrūnų (ypač kanadinių audinių ir nendrinių lingių) gausa. Pirmosios dvi priežastys sąlygojo labai spartų seklaus ežero buveinių pelkėjimą ir jų gamtinės vertės nykimą. Ežero eutrofikacija vyksta dėl į Žuvinto ežerą iš baseino patenkančio didelio biogenų, ypač fosforo, kiekio ir vietos  kilmės organinių medžiagų kaupimosi.

Kelios dešimtys metų paėjo, kai uždrausta šienauti Žuvinto ežero salą, kirsti nendrių ir švendrų sąžalynus ežere žiemos metu nuo ledo. Rezultatas  -  ežeras ėmė sparčiai dumblėti, sutankėjo švendrynai, o ištisiniai švendrynų, nendrynų plotai virsta į liūnų ir nendrynų bendrijas. Labai sumažėjo atviro vandens plotas. Nustojus šienauti ir ganyti ežero pakrantes, nyksta ne tik pačios buveinės, bet ir jose gyvenantys paukščiai - švygždos, tilvikiniai paukščiai bei ežero ekosistemai svarbių plėšriųjų žuvų – lydekų nerštavietės. Dar viena bėda foninių ir saugomų perinčių paukščių rūšių gausai yra didelis invazinės rūšies kanadinės audinės ir nendrinių lingių skaičius.

Gamtininkams prireiks Bambenos upėje aukščiau ežero parengti apie 20 ha biogenų akumuliavimo šlapynės įrengimo techninį projektą ir jį įgyvendinti, dalyje Žuvinto ežero kasmet išpjauti nendrynus ir švendrynus nuo ledo, biomasę pašalinti, netgi ne vegetacijos metu deginti plūduriuojančiuose augalijos sąžalynuose susiformavusius nendrynus. Taip pat specialios technikos pagalba šalinti priekrantės zonoje suneštus nendrėmis apaugusius plūduriuojančius augalijos sąžalynus, susmulkinti nendrėmis apaugusių plūduriuojančių augalijos sąžalynų - kinių dalis. Yra žinoma puikių pavyzdžių kitose šalyse, kai tokia veikla labai pagerino seklių ežerų ir juose gyvenančių rūšių būklę.

Gamtotvarkos plano įgyvendinimas  Žuvinto rezervato direkcijai tai yra didžiulis iššūkis, nors  čia yra patirties, kaip vykdyti gamtotvarkos darbus. Iki šiol šalyje nėra patvirtinto sudėtingesnio ir labiau kompleksiško gamtotvarkos plano, nei šis. Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Aplinkos apsaugos rėmimo programos, Lietuvos kaimo plėtros programos lėšos. Tačiau bene tinkamiausia, kai tokie darbai yra finansuojami iš Europos Sąjungos LIFE programos. Tas lėšas gauti nelengva, vien projektų rašymas reikalauja beveik metų intensyvaus darbo, tačiau stengtis verta. 

AP