Diskutavo, kaip prižiūrėti vertingas pievas ir pelkes

Saugomų teritorijų ir NVO specialistai liepos 23 d. suvažiavo į Žuvinto rezervatą aptarti šlapžemių tvarkymo patirties.

Renginio metu Marijampolės gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stoties direktorius Dr. Arūnas Balsevičius skaitė pranešimą apie Natura 2000 pievų ir pelkių buveinių tipus ir ūkinę veiklą. Daugiausia remdamasis tyrimais Žuvinto rezervate, pranešėjas akcentavo atvirų žolinių buveinių būklės priklausomybę nuo skirtingos priežiūros. Žuvinto apylinkėse nėra natūralių pievų ar žole apaugusių terpinių pelkių, kurios galėtų ilgesnį laiką išlikti, jei tik yra nešienaujamos arba ganomos. Tačiau tiek šienavimo datos, tiek ganymas ir jo intensyvumas labai įvairiai veikia  skirtingas saugomas pievų ir pelkių bendrijas. Direktorius Arūnas Pranaitis dalinosi patirtimi apie nendrynų deginimą Meldinės nendrinukės projekto teritorijose. Nukirstų nendrynų deginimas, pasak kalbėtojo, yra prasmingas tik tais atvejais, kai norima atkurti blogos būklės viksvynų bendrijas ir kontroliuoti pelkės apaugimą krūmais, bei nėra jokios galimybės išvežti nukirstą biomasę. Nukirsti ir sugrėbti nendrynai deginti skirtingais metų laikais Žuvinto ežero saloje ir Kliošių draustinyje pamaryje. Pranešėjas pastebėjo, kad labai svarbu išpildyti visus reikalavimus, numatytus teisės aktuose bei tinkamai informuoti visuomenę, priešgaisrines tarnybas.

Gan netipišką gamtotvarkos veiklą, kuri bus vykdoma projekto teritorijose pristatė Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vyr. ekologas R.Vabuolas. Kiaulyčios botaniniame zoologiniame draustinyje planuojama iš pievos pašalinti nedidelius, iki 0,5 m³ akmenis, trukdančius šienavimui. Be to, norint atstatyti per daugiau nei šimtą metų susiformavusias viksvines pelkes šalia Kiaulyčios kanalo, būtina jį išvalyti. Visiškai apaugęs nendrėmis kanalas šiuo metu nesugeba nutraukti perteklinio vandens ir vietoje kažkada plačiai paplitusių viksvynų pelkėje dabar veši nendrės - pasak botanikų, rodančios blogą tarpinės pelkės buveinės būklę. Neišsprendus vandens lygio problemų, atkurti tarpinę  pelkę gali būti pakankamai sudėtinga.

Vėliau renginio dalyviai buvo pakviesti paklampoti po Žuvinto pelkes ir iš arčiau susipažinti su šlapynių priežiūrai naudojama technika, netinkamo technikos naudojimo pasekmėmis Kiaulyčios botaniniame zoologiniame draustinyje. Žuvinto biosferos rezervato direkcijos „Life“ projekto koordinatorius Gytis Salys susirinkusiems pristatė konkretų tokios ūkinės veiklos pavyzdį - produkcijos gamybą iš žolės biomasės. Susitikimą vainikavo granulių gamybos linijos apžiūra.