Rugpjūčio antroji pusė gandrams yra persikraustymo metas. Šiųmečiai jaunikliai jau išplasnojo į pirmą ganėtinai rizikingą kelionę žiemaviečių link, iš paskos, dar kiek pastypinėję ištuštėjusiuose lizduose, patraukia ir suaugę baltagūžiai. Laukuose jų dar gausu, bet po savaitės kitos į gandrą žiūrėsime kaip į retą užsilikusį paukštį.
Šiemet Žuvinto biosferos rezervate užaugusių jauniklių gretos menkesnės, nei įprastai – gal dėl kontrastingų pavasario orų, kai šiltą balandį ir vėsią gegužę Dzūkijoje vainikavo lietaus trūkumas, išdžiovinęs visas balas, o gal buvo kitos priežastys. Biosferos rezervate, kuriame kasmet vertiname gandrų perėjimo sėkmingumą, daugiau, nei trečdalis visų lizdų liepą buvo tušti ar apleisti. Sėkmingai jauniklius užaugino vos 26 poros, lizdus paliko 53 jaunikliai – dvigubai mažiau, nei sėkmingiausiais per paskutinį dešimtmetį 2014 metais, kai stebėjomės 112 užaugintų jauniklių. Keturi jaunikliai išskrido vos iš vieno lizdo, dauguma vadų - dviejų gandriukų. Panašiai kaip šiemet, gandrams menkai sėkmingi buvo tik 2015 metai, bet jų populiacija vėliau ganėtinai greit atsikūrė. Per savo 10–15 metų, o kartais ir gerokai ilgesnį gyvenimą, gandrui tenka gyventi įvairiomis sąlygomis, vieni ar kiti ne tokie sėkmingi metai nacionalinio paukščio populiacijai neturi didesnės įtakos.
Paskutinė visos Lietuvos mastu atlikta lizdų (ar porų) inventorizacija įvyko 2009–2010 m., tada buvo užregistruota 21 192 lizdai, iš jų 18 782 lizdai buvo užimti perinčių porų. Pakartotinai gandrai skaičiuoti 2024 metais. Atrodo, jų populiacija yra stabili arba nežymiai mažėjanti.
