Kiaulyčios pelkėje bus lengviau vykdyti gamtotvarkos darbus

Kiaulyčios pelkėje išvalytas senas pelkę kirtęs kanalas ir išrinkti akmenys sudarys geresnes sąlygas perėti ypač retam sparnuočiui - meldinei nendrinukei ir prižiūrėti vertingąsias viksvines pievas.

Šįmet Kiaulyčios botaninio zoologinio draustinio žemapelkėje, tarpinėje pelkėje ir nendrynuose pelkėje sausa kaip niekad. Nebuvo didelio pavasarinio potvynio, o lietūs vasaros antroje pusėje vis aplenkdavo Žuvintą. Tad tinkamai ir laiku atlikti gamtotvarkos darbus - nušienauti viksvynus ir nendrynus, išvežti sudžiovintą pelkės žolę buvo lengviau, nei bet kada ankstesniais metais.

Betgi ne tik šienavimo darbų rezultatai šįmet mus džiugina. Labai sėkmingai atlikti ir įprastą vasarą sunkiai įsivaizduojami gamtotvarkos sąlygų pagerinimo darbai.

Akmenų daugiau, nei reikia

Kiaulyčios viksvynuose, kurie yra pagrindinė Žuvinto meldinių nendrinukių buveinė, ūkininkavimas buvo tikras galvosūkis. Pelkė čia nesena, susidaręs durpės sluoksnis didesnėje tvarkomoje dalyje nesiekia ir pusės metro. Užtai kiek čia buvo akmenų! Kažkada ūkininkai dalį jų sukrovė į pelkės pakraštį, bet dauguma taip ir liko - išlindę vos keliolika ar pora dešimčių centimetrų virš durpės paviršiaus ir apaugę viksvomis. Kaip tik tokie, kurie nesimato žolėje šienaujant, bet negailestingai laužo žoliapjoves, grėblius ar žolės rulonavimo įrangą.

Šienaujant žolę pelkėje yra labai svarbi kiekviena tinkama diena, todėl leisti begalę laiko technikos remontui tiesiog nėra kada - teko akmenis išrinkti. Tam direkcija prašė ir gavo lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Akmenų buvo gerokai virš šimto, visi jie, išskyrus didesniuosius, kaip ir buvo planuota, - rugpjūčio pabaigoje ant specialaus lakšto sėkmingai išimti iš pelkės visiškai nepažeidžiant jos augalijos.

Liūčių ir potvynių vanduo atslūgs greičiau

Nepageidautini Kiaulyčios pelkės pokyčiai per pastaruosius pusšimtį metų akivaizdūs. Ten, kur botanikai praeito amžiaus šeštame dešimtmetyje aprašė plačius viksvynus, o senosiose nuotraukose matyti nušienauti plotai - dabar želia nendrės. Nenuostabu, kad prieš kelis dešimtmečius ar dar anksčiau čia perėjusios ypač retos meldinės nendrinukės turėjo daugiau joms reikalingų viksvynų, nei dabar.

Tad kas gi nutiko, negi vien žmogaus veiklos nebuvimas taip pakeitė pelkę? Nuodugniai tyrinėję vandens lygio pokyčius, atradome vieną labai svarbų veiksnį, nulėmusį viksvynų nykimą - Kiaulyčios pelkėje tiesiog pakilo vandens lygis. Nedaug, gal tik keliolika centimetrų, bet to užtenka nendrėms įsivyrauti ir nustelbti sausesnes vietas mėgstančias viksvas. Taip nutiko, kai visiškai uždumblėjo ir užako dar prieš pirmą pasaulinį karą kastas Kiaulyčios upelio kanalas.

Tankus nendrynas kanale stipriai sustabdė vandens nuotėkį, tad kiekvienas didesnis vasaros lietus grėsė užlieti paskutiniuosius žemai kupstuose susuktus meldinių nendrinukių lizdus. Tokio lietaus šįmet nebuvo, o jei bus sekančiais metais, lizdų jis greičiausiai nebeužlies.

Vykdant meldinei nendrinukei išsaugoti skirtą LIFE projektą, paskutinėmis rugpjūčio dienomis UAB Leimesta labai sėkmingai atliko kanalo žemutinės dalies valymo darbus prieš Kiaulyčiai įtekant į Bambeną ir vietomis prakasė kanalą juosiančius pylimus. Tad vandens lygis ties kanalu turėtų kiek pažemėti, o stipresnio lietaus vanduo nebebus pražūtingas saugomiems paukščiams. 

Viršutinėje nuotraukoje - nuo nendrių sąnašų išvalytas Kiaulyčios kanalas

Į pelkės pakraštį išvilkta virš šimto akmenų