Nėra, kur varlei kojas sušlapti

Populiariausio Suvalkijos gamtinio tako Buktos miške lankytojai stebisi visiškai išdžiūvusiu pelkiniu lapuočių mišku. Ten, kur visuomet vandens būdavo iki kelių, o nuo tako tiltelio balandį galėjai stebėti audringas smailiasnukių varlių vestuves ar grožėtis neįprastais melsvais varlinų apdarais, dabar nėra net mažiausio atviro vandens plotelio varlėms neršti.

 

Neįprastas vandens trūkumas labiausiai jaučiasi pelkės aukštapelkės šlaituose, juodalksnynais apaugusiuose pakraščiuose, kurie pavasarį turėtų būti neperbrendami, o dabar po kojomis čeža sudžiūvę pernykščiai lapai. Praėjus ne vieną kilometrą mišku, neršiančias varles aptiksi vos poroje vietų. Atrodytų, kas čia tokio, netgi visai neblogai – nebus kraujasiurbių uodų, tačiau nereiktų apsigauti – stabiliai populiacijai palaikyti varliagyviams reikalingos bent minimalios galimybės kasmet išneršti, vietos, kur galėtų iš ikrų užaugti nauja karta. Kone visai išdžiūvusiuose miško upelių slėniuose nėra kur maitintis juodajam gandrui, saugiai perėti gervei.

 

Prie Žuvinto prisiglaudusi Kiaulyčios žemapelkė visai sausutukė,- net viksvų lapai nedrįsta stiebtis iš po senos žolės, rasi vos vieną kitą susitraukusį purienų žiedą. Čia šiemet nesigirdi raudonkojų tulikų, perkūno oželių šurmulio, nepamatysi įprastai seklumose besiturškiančių ančių ar kryklių. Gali būti, kad toji buveinė bus mažai tinkama perėti rečiausiam šių vietų sparnuočiui – meldinei nendrinukei.

Žemapelkė darosi panaši į suslėgtą durpyną su besiskaidančia durpe ir, žinoma, didelėmis anglies dvideginio emisijomis.

 

Žuvinto ežere nebuvo net menkiausio pavasarinio vandens pakilimo, jo lygis yra toks, koks įprastai būna baigiantis birželiui, net 25 cm žemesnis nei daugiametis balandžio vidurkis. Tai daug ežerui, kurio vidutinis gylis vos 75 cm. Iš Bambenos upės, pagrindinės Žuvinto ežero maitintojos, teliko menka srovelė su 0,28 kub m/s debitu – dešimtį kartų mažesniu, nei įprasta pavasarį; Kiaulyčios upelį galima peržengti.

 

Žinoma, čia kalčiausi lietaus debesys, kažkokiu stebuklingu būdu aplenkiantys Dzūkijos ir Suvalkijos paribį. Per tris pirmus metų mėnesius Žuvinto meteorologinėje stotyje užfiksuotas vos 17,8 mm kritulių kiekis, jis nesiekia nei penktadalio santykinės kritulių normos.

 

Tikėkimės, pelkiniams Buktos juodalksnynams ateityje turėtų pagelbėti pernai prasidėjęs LIFE ForestHabitatLT (101147231 — LIFE23-NAT-LT-LIFE ForestHabitatLT) projektas, kurio tikslas – pritaikant artimesnės gamtai miškininkystės priemones pagerinti Europos Bendrijos svarbos miško ir pelkių buveinių būklę. Veiklos bus įgyvendinamos keturiose teritorijose, tarp jų ir Buktos miške, kur numatyta atkurti hidrologinį režimą neprotingai nusausintose drėgnųjų miškų ir pelkių buveinėse. Šiam tikslui įgyvendinti jėgas suvienijo miškininkai (VĮ Valstybinių miškų urėdija), mokslininkai (Vytauto Didžiojo universitetas) ir nevyriausybinės organizacijos (VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas).