Žuvinto ežero pakrantėje pradėtos atkurti žolinės pievos, labai svarbios tilvikiniams ir vandens paukščiams. Tokia specifinė anksčiau nebandyta veikla yra numatyta Žuvinto ežero ir pakrančių gamtotvarkos plane. Raudonkojams tulikams, perkūno oželiams, griciukams, švygždoms yra ypač svarbios žemomis žolėmis apaugusios ežero pakrantės, kurios nutraukus ganymą ir šienavimą palengva virto sausais, palyginti mažaverčiais nendrynais.
Šiais metais tokiems darbams susidarė labai tinkamos sąlygos dėl anksti pradžiūvusių pakrančių. Atlikę apskaitas, įsitikinome, kad tilvikiniai, taip pat ir kiti paukščiai čia nė nesiryžo perėti. Kaip numato gamtotvarkos planas, nendrynų šakniastiebių smulkinimas rotaciniu kultivatoriumi (freza) darytas pirmą kartą nedideliame 0,5 ha plote, besiribojančiame su su ežero pakrante. Per tris metus iki gamtotvarkos plano tikslinimo vietoje nendryno turėtų būti atkurtos žemesnių žolynų buveinės.
Įdomiausia, kad atliktus darbus iškart įvertino kirai, perkūno oželiai, pilkosios žąsys, kuriems atvirų plotų maitintis ežero krantuose išties trūksta. Dabar čia renkasi ne tik neperintys paukščiai, bet ir didelės jungtinės žąsų šeimynos.