Šernų gretos Žuvinte nestabdomai didėja

Tuoj pasirodys ankstyvosios šernų vados. Daugelis jų bus, ko gero, gausesnės nei įprasta, nes sėkmingai peržiemoję žvėrys paprastai atsiveda daugiau jauniklių. Tačiau Žuvinto retosioms rūšims šernų gausėjimas nežada gero.

Šįmet gamtiniame rezervate šernų skaičius tapo vienu didžiausiu per pastaruosius 20 metų, o medžiotojų pastangos apylinkėse jų skaičių bent kiek sumažinti pasirodė bevaisės. Dar daugiau, Medžioklės taisyklių pataisos, skirtos sumažinti šernų populiaciją ir išvengti afrikinio maro rezervato apylinkėse duoda priešingus rezultatus. Siekiant palengvinti šernų medžioklės sąlygas, leista iki 100 kg pašaro porcijomis vilioti šernus ties pačia gamtinio rezervato riba.

Atrodytų, knysliai šaiposi iš tokiomis priemonėmis suplanuoto pasiryžimo sumažinti jų populiacijos dydį ir atitolinti afrikinio kiaulių maro grėsmę. Stambiųjų žinduolių apskaitos, atliktos vasario mėnesį duomenimis, vien tik Žuvinto gamtiniame rezervate jų banda siekia 126 žvėris – trečdaliu daugiau, nei prieš trejetą metų. Šernų ypač pagausėjo pelkės dalyse šalia šėrimo vietų.

Lengvos besniegės pastarosios žiemos, kukurūzų laukai suartų pievų vietoje šalia pelkės ir papildomų pašarų gausa ištisus metus – ko reikia daugiau, kad Žuvinto šernai klestėtų. Viliojimo vietų yra dešimtys, kai kuriose šernai maisto randa ištisus metus. Tačiau nenatūralioje aplinkoje tarpstantys žvėrys grįžę į rezervatą akivaizdžiai prisideda prie ant žemės perinčių paukščių populiacijų nykimo.

Vykdant šiųmetes apskaitas gamtiniame rezervate, šernų bandas teko ir filmuoti videokamera, ir registruoti dronu. Tokie metodai retuose pušynuose, ežero pakrantės nendrynuose leido surinkti kur kas daugiau žinių, nei tik pėdsakais paremta apskaita. Paaiškėjo, kad Žuvinto šernai puikiai išnaudoja jaukinimo vietas – į jas veda dauguma pramintų takų. Gausiausias gulyklas jie įsirengę netoliese esančiuose retuose paežerės nendrynuose – kaip tik tose vietose, kurios bene svarbiausios ten perėjusioms pievinėms lingėms. Šios saugomos paukščių rūšies perint Žuvinto paežerėje nebeaptinkame treti metai.