Žuvinto
biosferos
rezervatas
  • Saugoma teritorija
  • Naujienos
  • Lankytojų centras
  • Gamtos mokykla
  • Kelionės žemėlapis
  • Gamtos garsai
  • Video galerija
Žuvinto
biosferos
rezervatas
×
  • Saugoma teritorija
  • Naujienos
  • Lankytojų centras
  • Gamtos mokykla
  • Kelionės žemėlapis
  • Gamtos garsai
  • Video galerija
  • Gamta ir kultūros paveldas
    • Gamtos kompleksai, kraštovaizdis
      • Vandenys
      • Miškai
      • Pelkės
      • Pievos
    • Biologinė įvairovė
      • Augalija
      • Gyvūnija
    • Kultūros vertybės
  • Rezervato priežiūra
    • Būklė
    • Amalvo polderis
    • Gamtinių teritorijų tvarkymas
    • Ūkinė veikla ir statybos
  • Gamtos dienoraštis
  • Veiklos reguliavimas Žuvinto biosferos rezervate
    • Plaukiojimas valtimis
    • Žvejyba
    • Medžioklė
    • Lankymasis
    • Uogavimas
    • Grybavimas
    • Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
  • Rezervato grupė
    • Darbo laikas. Asmenų aptarnavimas
    • Vadovas
    • Kontaktai. Mokslinė taryba. Unesco
    • Teisinė informacija
      • Teisės aktai
      • Teisės aktų projektai
      • Tyrimai ir analizės
      • Teisės aktų pažeidimai
      • Teisinio reguliavimo stebėsena
    • Veiklos ataskaitos
    • Administracinė informacija
      • Nuostatai
      • Planavimo dokumentai
      • Paskatinimai ir apdovanojimai
      • Priėmimas į laisvas darbo vietas
      • Vidaus tvarkos taisyklės
      • Sudarytos komisijos ir darbo grupės
      • Tarnybiniai lengvieji automobiliai
    • Veiklos sritys
    • Paslaugos
      • Elektroniniai valdžios vartai
    • Atviri duomenys
    • Asmens duomenų apsauga
    • Pranešėjų apsauga
    • Nuorodos
  • Saugomų teritorijų sistemos pertvarka
  • Lankytojo bilietas
  • Gamta ir kultūros paveldas
  • Rezervato priežiūra
  • Gamtos dienoraštis
  • Veiklos reguliavimas Žuvinto biosferos rezervate
  • Rezervato grupė
  • Saugomų teritorijų sistemos pertvarka
  • Lankytojo bilietas


Stumbrui patiko Žuvinto apylinkės

 

Žuvinto rezervato apylinkėse stumbras stebėtas dar 2023 m. rugsėjo 19 dieną – po labai ilgo laikotarpio.

Vėliau, spalio pabaigoje – lapkričio mėnesį jis stebėtas prie Verebiejų Atžalyno bendrovės gamybinio centro, kur žvėris net kelias dienas sukiojosi, vėliau – prie Struogos miško, kuris yra ties pat Prienų rajono savivaldybės riba. Ten ir pasiliko žiemoti.

Matyt, tas stumbras lankėsi ir Žuvinto rezervato teritorijoje, nes stebėtas ne tik Alytaus rajone bei greta esančiuose Riečių, Miknonių kaimuose Marijampolės savivaldybėje. Įdomu, kad iki tol vienas stumbras šiose vietovėse stebėtas 1978 metais, ir niekada vėliau.

Greičiausiai, ateityje stebėsime ir daugiau tų didingų žvėrių, ir reikės priprasti prie jų aikštingo charakterio. Ūkininkai ant jų kartais pyksta, bet lygiai tas pats buvo ir prieš kone šimtą metų, kai ėmė gausėti briedžių. Nes rudenį, rugsėjo – spalio mėnesiais, stumbrų rujos laiku suaugę stumbrai bando gretintis ir prie galvijų ganyklose, neretai nepaisydami elektrinių piemenų aptvėrimų, juos nutraukydami ir paleisdami galvijus. Dėl to ant jų pyksta ūkininkai. Šiaip jau, stumbras yra ramus gyvulys – neik prie jo ir jis tavęs nepuls, greičiau pasišalins.

Nėra žinoma, iš kur jis atkeliavo. Gretimose valstybėse – Lenkijoje, Baltarusijoje jų yra ne tiek mažai. Baltarusijoje, Oziorų draustinyje, vos už 30 km nuo Lietuvos sienos, gyvena apie 300 stumbrų banda (tiesa, jie dabar jau ir už faktinės sienos, kurios nepraeina žvėrys ir žmonės), apie 30 stumbrų gyvena Augustavo girioje, apie 10 – Ramintos girioje Lenkijoje. Matyt, iš ten ir yra atklydėliai į Dzūkiją. Jie neturi jokių specialų žymų, kad būtų galima tiksliai pasakyti jų kilmę. Bet kokiu atveju, tie nelietuviški žvėrys yra labai vertingi genetiniu požiūriu.

Lietuvos stumbrų populiaciją sudaro nelaisvėje ir laisvėje gyvenantys gyvūnai. Paskutiniais metais stumbrų skaičius sparčiai didėjo (šiuo metu Lietuvoje yra apie 280 stumbrų). Įdomus faktas, kad stumbrai Dzūkijos regione laisvai gyveno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, paskutiniai stumbrai išnyko XVIII a. viduryje.

Stumbrai dažniausiai nekelia pavojaus žmogui. Jokie laukiniai gyvūnai, nei stumbras, nei briedis, nei elnias, nei vilkas nepuola žmogaus, kol jiems patiems nekeliamas pavojus. Pamačius laukinį gyvūną miške ar laukymėje, reikėtų elgtis ramiai. Nebaidykite ar kitaip negąsdinkite gyvūno. Palaukite, kol jis nueis savo keliais. Nors stumbrai iš išvaizdos atrodo galingi gyvūnai, tačiau yra labai baikštūs. Mažai tikimybė, kad kada nors pavyks jį iš arti pamatyti laisvėje.

Manome,  visiems ne naujiena, jog gyvūnų, įrašytų į Saugomų rūšių sąrašą - Raudonąją knygą. negalima trikdyti ar gąsdinti!

Žuvinto biosferos rezervato grupė
Kampelių g. 10, 64351 Aleknonys, Alytaus r.
Tel. 8 315 49540
zuvinto.rez@saugoma.lt