Žuvinto
biosferos
rezervatas
  • Saugoma teritorija
  • Naujienos
  • Lankytojų centras
  • Gamtos mokykla
  • Kelionės žemėlapis
  • Gamtos garsai
  • Video galerija
Žuvinto
biosferos
rezervatas
×
  • Saugoma teritorija
  • Naujienos
  • Lankytojų centras
  • Gamtos mokykla
  • Kelionės žemėlapis
  • Gamtos garsai
  • Video galerija
  • Gamta ir kultūros paveldas
    • Gamtos kompleksai, kraštovaizdis
      • Vandenys
      • Miškai
      • Pelkės
      • Pievos
    • Biologinė įvairovė
      • Augalija
      • Gyvūnija
    • Kultūros vertybės
  • Rezervato priežiūra
    • Būklė
    • Amalvo polderis
    • Gamtinių teritorijų tvarkymas
    • Ūkinė veikla ir statybos
  • Gamtos dienoraštis
  • Veiklos reguliavimas Žuvinto biosferos rezervate
    • Plaukiojimas valtimis
    • Žvejyba
    • Medžioklė
    • Lankymasis
    • Uogavimas
    • Grybavimas
    • Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
  • Rezervato grupė
    • Darbo laikas. Asmenų aptarnavimas
    • Vadovas
    • Kontaktai. Mokslinė taryba. Unesco
    • Teisinė informacija
      • Teisės aktai
      • Teisės aktų projektai
      • Tyrimai ir analizės
      • Teisės aktų pažeidimai
      • Teisinio reguliavimo stebėsena
    • Veiklos ataskaitos
    • Administracinė informacija
      • Nuostatai
      • Planavimo dokumentai
      • Paskatinimai ir apdovanojimai
      • Priėmimas į laisvas darbo vietas
      • Vidaus tvarkos taisyklės
      • Sudarytos komisijos ir darbo grupės
      • Tarnybiniai lengvieji automobiliai
    • Veiklos sritys
    • Paslaugos
      • Elektroniniai valdžios vartai
    • Atviri duomenys
    • Asmens duomenų apsauga
    • Pranešėjų apsauga
    • Nuorodos
  • Saugomų teritorijų sistemos pertvarka
  • Lankytojo bilietas
  • Gamta ir kultūros paveldas
  • Rezervato priežiūra
  • Gamtos dienoraštis
  • Veiklos reguliavimas Žuvinto biosferos rezervate
  • Rezervato grupė
  • Saugomų teritorijų sistemos pertvarka
  • Lankytojo bilietas


Upelio tėkmė keičia Žuvinto plynės veidą

Džiūstantys seni pušynai, nauji ežerėliai tarpinėjė pelkėje, nykstatntys nendrynai - tokius reiškinius dabar stebime vienoje unikaliausių Žuvinto aukštapelkės vietų - Rudės plynėje. Gali būti, kad  pelkė, kurioje sukcesijos procesai paprastai yra labai lėti, taip greitai keičiasi Rudės upeliui sugalvojus pakeisti vagą.

Per porą pastarųjų metų Rudės plynė labai pasikeitė. Pastaruosius dešimtmečius stebėjome lėtą šios atviros teritorijos apaugimą mišku  ir nendrynais. Bet dabar dideli plynės plotai vėl tapo kiaurai permatomi.

Nurudę aukštapelkės neužaugų pušelių spygliai, dalis jau visai numetę spyglius. Tos kurios liko dar žalios, skubina auginti kankorėžius, nes medžių derlius gali būti jau paskutinis. Ištisi miško pakraščiai, supantys atvirą plynę  jau nebe žali su rudais kamienais, o papilkėję, į dangų stiebiasi niūrūs trūnijantys negyvų medžių kamienai. Negyvas arba baigiantis išdžiūti pušynas siekia apie 40 hektarų plotą. Pušys ėmė sparčiai džiūti prieš  metus ir neatrodo, kad naujai džiūstančių pušų mažėtų.

Ten, kur Rudės upelio vagą buvo įrėminęs nendrynas – ištisi atviri plotai. Nendrės nyksta, bet nebematyti ir upelio vagos.

Užtai tarp upelio tėkmės ir plynę supančių pušynų aptiksi kaskart didesnius distrofinius ežerėlius. Ar jie plečiasi dėl drėgmės pertekliaus, ar pulkai gervių iki rudos durpės nutrypia laikinai apsemtus kiminus ir jie nebesugeba ataugti, dabar pasakyti sunku.  Ištisine grandine išsibarstę ežerėliai atrodo, neužilgo susijungs ir visai tikėtina, suformuos naują Rudės upelio vagą. Nes senoji vaga jau užaugusi nendrynais ir kiminais, upeliui ten tiesiog neliko vietos.  

Rudės plynė, įrėminta susivėrusių pušynų juostos, yra apie 170 ha ploto. Iš viršaus ji atrodo kaip unikalaus iš Žuvinto pelkės vidurio ištekančio upelio slėnis, šiek tiek žemesnė vieta, apsupta mišku apaugusios aukštapelkės. Atvirumose ties pačiu upeliu plyti tarpinės pelkės juosta, toliau pereinanti į aktyvią aukštapelkę. Daugiau nei tris kilometrus upelis teka apsuptas aukštapelkės, kol susijungia su kito į Žuvintą įtekančio upelio – Kiaulyčios senvage.

Paukščiams toji plynė svarbi ne tik kaip migruojančių gervių tūkstantinių būrių apsistojimo vieta rudenį, o kartais ir pavasarį. Šimtai neperinčių gervių renkasi į Rudės pakraščius kai vasarą keičia plunksnas ir negali paskristi, plynėje peri tikučiai. Joje pirmąkart Lietuvoje aptiktos geltongalvės kielės ir dabar aptinkamos, apie dešimt porų. Rudę mėgo tikvikai – iki išnykstant čia perėjo didžiosios kuolingos, griciukai, net juodkrūčiai bėgikai ir upiniai kirlikai. Nekalbant apie pempes ir perkūno oželius, kurių iki šiol pasitaiko. Rudėje pamatysi medžiojant nendrinę lingę, o ežerėliuose – didžiųjų ančių, dryžgalvių, rudagalvių kryklių, kartais – šaukštasnapių ančių.

Vietiniams Ąžuolinių, Bambininkų Saltininkų kaimų gyventojams Rudė buvo bene mėgstamiausias spanguolynas, tik dabar uogų čia niekas nerenka –  spanguolynai visai sunykę.

Kaip pasikeis šios plynės hidrologinis režimas, ar toliau džius pušynai - mums belieka tik stebėti. 

A.P.

Žuvinto biosferos rezervato grupė
Kampelių g. 10, 64351 Aleknonys, Alytaus r.
Tel. 8 315 49540
zuvinto.rez@saugoma.lt