Upelio tėkmė keičia Žuvinto plynės veidą

Džiūstantys seni pušynai, nauji ežerėliai tarpinėjė pelkėje, nykstatntys nendrynai - tokius reiškinius dabar stebime vienoje unikaliausių Žuvinto aukštapelkės vietų - Rudės plynėje. Gali būti, kad  pelkė, kurioje sukcesijos procesai paprastai yra labai lėti, taip greitai keičiasi Rudės upeliui sugalvojus pakeisti vagą.

Per porą pastarųjų metų Rudės plynė labai pasikeitė. Pastaruosius dešimtmečius stebėjome lėtą šios atviros teritorijos apaugimą mišku  ir nendrynais. Bet dabar dideli plynės plotai vėl tapo kiaurai permatomi.

Nurudę aukštapelkės neužaugų pušelių spygliai, dalis jau visai numetę spyglius. Tos kurios liko dar žalios, skubina auginti kankorėžius, nes medžių derlius gali būti jau paskutinis. Ištisi miško pakraščiai, supantys atvirą plynę  jau nebe žali su rudais kamienais, o papilkėję, į dangų stiebiasi niūrūs trūnijantys negyvų medžių kamienai. Negyvas arba baigiantis išdžiūti pušynas siekia apie 40 hektarų plotą. Pušys ėmė sparčiai džiūti prieš  metus ir neatrodo, kad naujai džiūstančių pušų mažėtų.

Ten, kur Rudės upelio vagą buvo įrėminęs nendrynas – ištisi atviri plotai. Nendrės nyksta, bet nebematyti ir upelio vagos.

Užtai tarp upelio tėkmės ir plynę supančių pušynų aptiksi kaskart didesnius distrofinius ežerėlius. Ar jie plečiasi dėl drėgmės pertekliaus, ar pulkai gervių iki rudos durpės nutrypia laikinai apsemtus kiminus ir jie nebesugeba ataugti, dabar pasakyti sunku.  Ištisine grandine išsibarstę ežerėliai atrodo, neužilgo susijungs ir visai tikėtina, suformuos naują Rudės upelio vagą. Nes senoji vaga jau užaugusi nendrynais ir kiminais, upeliui ten tiesiog neliko vietos.  

Rudės plynė, įrėminta susivėrusių pušynų juostos, yra apie 170 ha ploto. Iš viršaus ji atrodo kaip unikalaus iš Žuvinto pelkės vidurio ištekančio upelio slėnis, šiek tiek žemesnė vieta, apsupta mišku apaugusios aukštapelkės. Atvirumose ties pačiu upeliu plyti tarpinės pelkės juosta, toliau pereinanti į aktyvią aukštapelkę. Daugiau nei tris kilometrus upelis teka apsuptas aukštapelkės, kol susijungia su kito į Žuvintą įtekančio upelio – Kiaulyčios senvage.

Paukščiams toji plynė svarbi ne tik kaip migruojančių gervių tūkstantinių būrių apsistojimo vieta rudenį, o kartais ir pavasarį. Šimtai neperinčių gervių renkasi į Rudės pakraščius kai vasarą keičia plunksnas ir negali paskristi, plynėje peri tikučiai. Joje pirmąkart Lietuvoje aptiktos geltongalvės kielės ir dabar aptinkamos, apie dešimt porų. Rudę mėgo tikvikai – iki išnykstant čia perėjo didžiosios kuolingos, griciukai, net juodkrūčiai bėgikai ir upiniai kirlikai. Nekalbant apie pempes ir perkūno oželius, kurių iki šiol pasitaiko. Rudėje pamatysi medžiojant nendrinę lingę, o ežerėliuose – didžiųjų ančių, dryžgalvių, rudagalvių kryklių, kartais – šaukštasnapių ančių.

Vietiniams Ąžuolinių, Bambininkų Saltininkų kaimų gyventojams Rudė buvo bene mėgstamiausias spanguolynas, tik dabar uogų čia niekas nerenka –  spanguolynai visai sunykę.

Kaip pasikeis šios plynės hidrologinis režimas, ar toliau džius pušynai - mums belieka tik stebėti. 

A.P.