Vandeningas ruduo priviliojo būrius paukščių

Tokio rudeninio potvynio Žuvinte nebuvo 40 metų, o ežere ir pelkėje vandens lygis dar kyla.

Iš aukščiau pasidairius Žuvintas atrodo kaip perpus padidėjęs. Užlietos nušienautos paežerės pievos, viksvynai ir nendrynai dabar apsemti lyg pavasarį, nors ir pavasarinio potvynio metu vandens lygis dažniausiai būna mažesnis. Lyginant su daugiamečiais vidurkiais, Žuvinto vandens lygis šį rudenį aukštesnis daugiau nei pusmetriu. Tiesa, panašiai pakilęs vanduo buvo ir 2013 metų rugsėjį, bet tik trumpam.

Dar didesnis potvynis Amalvo pelkės pakraščiuose. Ten vandenis į polderiu ir pievomis paverstą pelkės slėnį suplukdo iš Žuvinto ištekanti Dovinės upė ir į Amalvo pelkę įtekanti Amalvė. Todėl Daukšių miestelis atrodo lyg apsuptas dviejų didelių ežerų. Po vandeniu atsidūrė ganyklos, suarti daržai, keliai ir vandens telkiniai. Viena paguoda, kad augalų vegetacija apstojusi ir jie mažiau nukentės. Tačiau darbų nebaigę ūkininkai į laukus įvažiuoti neturi galimybės.

Vandens paukščiai, atrodytų, tik ir naudojasi išskirtine proga netrukdomi braidyti po šlapias pievas ir laukus.  Spalio pabaigoje Žuvinte registruoti patys didžiausi žąsų, daugiausia – baltakakčių ir pilkųjų susitelkimai siekė daugiau nei 15 tūkstančių paukščių. Paskutinėmis apskaitomis žąsų kiek sumažėję, bet greičiausiai tik dėl to, kad paukščiai pasiskirstė po kitus, ne mažiau vandeningus ežerus. Virš Žuvinto pelkynų vis dar gali išgirsti užsilikusių gervių balsus. Kaip ir spalio menesį, nakvynėn į Žuvinto nendrynus renkasi tūkstantiniai varnėnų būriai. Pempių pulkai nutūpę ežero salos pakraščius, aplinkinius laukus. Kuoduotosios nesiskubins palikti mūsų šalies iki ims žnaibytis šalnos.