Žąsų šeimynose auga nauja karta

Pilkosioms žąsims dabar pagausėjo rūpesčių. Per vasariškai šiltas Velykas jos į pievas išsivedė šiųmetinius, šviežiai išsiritusius pilkai gelsvus žąsiukus. Šios žąsys yra bene ankstyviausiai perintys mūsų paukščiai.

Tiesa, kranklių šeimynos pagausėjo dar anksčiau, bet varnams juk nereikia laukti kol perimvietėse ištirps ledai.

Žuvinte pilkosios žąsys pradėjo perėti kaip susitarę - rezervato direkcijos specialistai porų su mažyčiais jaunikliais aptiko bent keletoje vietų. Nesistengiame jų labai ieškoti, dabar žąsims svarbiausia yra saugumas ir ramybė. Žuvinto ežere jo nepakanka, nes įsikūrę jūriniai ereliai gainioja ne tik pilkąsias, bet ir baltakaktes, želmenines žąsis. Dabar jau keliskart sumažėjęs, šių šiaurinių migrančių pulkas kovo mėnesį siekė beveik devynis tūkstančius, labai daug  kontinentinei šalies daliai.

Neįprastai šilti orai skubina augalų vegetaciją - šviežia žaluma prasimušė pievose, pamiškėse, geltonuoja žydintys karklai, klevai, aiškius kontūrus įgavo beržų ir liepų lajos. Bet parskrendančių paukščių grafikų šiluma beveik nepaveikė. Tik šiomis dienomis užkukavo gegutė, o lakštingalos balso iki šiol negirdėti. Labai mažai parskridusių ežerinių nendrinukių, devynbalsių ir kitų smulkių žvirblinių giesmininkų. Šie metai išsiskiria labai menku strazdų skaičiumi. Miške išgirsi tik vieną kitą kikilį, o kur tie strazdai giesmininkai, juodieji strazdai? Jų būrių nebuvo per migraciją, tad ir miškai tylūs kaip niekad.

Užtai ką tik stebėjome pargrįžusias iškart kelias geltongalves kieles, Žuvinto paežerės viksvynuose gausiau nei įprasta nebaikščių oželių nykštukų, šiomis naktimis gausiai švilpauja švygždos. Šiltos balandžio naktys labai tinkamos jų melodingiems koncertams.