Žuvinte spanguoliavimas baigtas, į palias ateina ramybė

Pasibaigęs savaitgalis ir šis pirmadienis - trys dienos kai Žuvinto rezervate šurmuliavo uogautojai. Vietos gyventojai noriai kasmet naudojasi išskirtine galimybe prisirinkti spanguolių didžiausioje šalies pelkėje, nors išduodamų leidimų skaičius kaskart vis mažesnis.

Sunku pasakyti, ar spanguolė praranda populiarumą, tačiau rezervate sumažėjo norinčių legaliai uogauti, o pažeidžiančių nustatytą lankymosi tvarką uogautojų dar nebūta. Savo išskirtine teise rinkti uogas pasinaudojo daugiau nei 200 Alytaus, Lazdijų ir Marijampolės savivaldybių gyventojų, kurių sodybos yra šalia Žuvinto rezervato. Šis skaičius kasmet nežymiai mažėja. Buvo metų, kai išduodavome beveik 300 leidimų. Šįmet iš pasiėmusių leidimus apie penktadalis į pelkę nenuėjo, o pasiekę pelkę neretai grįždavo nė kibiro nepasirinkę.

Tačiau bene labiausiai džiugina, jog nelegaliai į griežčiausiai saugomą pelkę niekas neskuba brautis. Tinkamai rezervato būklei užtikrinti rezervato specialistai šįmet pradėjo naudoti bepilotį skraidymo aparatą, tad iš viršaus apžvelgti pelkę dabar galima labai greitai, o iš tinkamo aukščio puikiai matyti ne tik nuostabus kraštovaizdis, žvėrys ar paukščių susitelkimai, bet ir kiekvienas, kuris bando trikdyti rezervato gyvenimą.

Pasak šįmet uogavusių, spanguolių derlius - kaip ir pernai. Vietomis uogos užderėjo visai neblogai, tačiau didžiuliuose aukštapelkės plotuose, kur ankstesniais metasi jų buvo gausu - dabar neaptiksi nei uogelės. Matyt, uogoms karšta ir ypatingai sausa vasara buvo visiškai nepalanki. Įdomu, jog nepaisant karščių, šįmet uogos nunoko kieki vėliau, nei įprasta. Net ir dabar skinamos spanguolės neretai tik pusiau raudonos. Užtai oras uogų rinkimui pasitaikė tikrai puikus.

Keičiantis klimatui, kinta ir Žuvinto pelkės vaizdas. Derlingiausi pelkės pakraščio spanguolynai vis sparčiau apauga berželiais, pušimis ir nendrėmis. Vietose, kuriose dar prieš dešimtmetį nuo kiminų patalo galėjai saujomis žertis uogas, dabar apaugę viksvų kupstais, o tarp retų pušelių vis daugiau galių ir vaivorų. Tai vis pelkės džiūvimo pasekmė. Šįmet pelkėje ypač sausa, tad ir pokyčiai ryškesni.