Žuvinto paukščių sąraše - jau 255-oji rūšis!

Du šios rūšies paukščius pavyko stebėti rugpjūčio 29 dieną išbaidytų skrendančių pempių būryje virš Žuvinto ežero nušienautų švendrynų kinių, kur vasarą įsikuria kirų kolonija, o dabar - pempių, gervių ir garnių tupykla. Jos skraidė kiek aukščiau pempių ir nardydamos tarp jų, netgi buvo priskridę per trisdešimt metrų nuo stebėtojų – tokiu atstumu kregždūnes buvo galima apžiūrėti visai be žiūronų. Mažiau baikščios, nei pempės, jos vėliau nuskrido ir pranyko keliatūkstantiniame pempių būryje (greičiausiai, nusileido ant žemės) už maždaug 200 m, po to vėl trumpai stebėtos su pempėmis skrendančios į priešingą pusę.

Kregždūnė skrenda greičiau ir energingiau, nei pempė ar juodoji žuvėdra, jos dydis panašus į šių dviejų rūšių, siluetas labai specifinis, su kitomis rūšimis nesumaišomas; stebint iš arčiau, labai gerai matosi trumpa kirpta uodega ir kontrastiškas juodai balsvas su pilku atspalviu kūnas. Sparnas neturi šviesaus krašto.

Šios tirkšlinių (Glareolidae) šeimos sėjikinių paukščių (Charadriiformes) būrio rūšies paplitimo arealas labai platus – peri Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano stepėse, o kartais, Vengrijoje ir Azerbaidžane. Žiemoti ji migruoja į Pietų Afriką, daugiausia Botsvaną, Zimbabvę, Pietų Afrikos Respubliką ar Namibiją, o nereguliariai – į Vakarų Afriką; kai kurie paukščiai žiemoja Etiopijoje. Ne veisimosi sezono metu rūšis nuolat klajoja, todėl rugpjūčio - spalio mėnesiais retkarčiais užklysta į Vakarų Europą. Ieškodamos maisto mėgsta tai daryti 10–100, o kartais ir tūkstančių individų būriais.

Juodasparnė kregždūnė yra stepių paukštis. Peri ganomose trumpažolėse stepėse, pūdymuose ir arimuose laukuose, taip pat šarmingose lygumose, smėlynuose, kriauklių kalnagūbriuose ir negausiai apaugusiuose druskožemiuose ežerų įdubose ir upių slėniuose. Didelės kolonijos visada susidaro prie vandens ir drėgnų pievų ar pelkių, apaugusių tankiomis žolėmis.