Būklė

Vertingų rūšių ir buveinių būklė Žuvinto biosferos rezervate skirtinga. Pelkiniai ir pelkėti lapuočių miškai yra geros būklės. Dėl sausinamojo melioracinių sistemų poveikio aktyvios aukštapelkės užauga mišku.

Ežerų buveinių būklė pagerėjo nuo 2011 m. pradėjus eksploatuoti Simno, Dusios ir Žuvinto vandens nuopylas su žuvitakiais bei Amalvo vandens lygio reguliatorių. Tačiau Žuvinto ežero vandens lygio metinio svyravimo amplitudė 2012 m. buvo viena mažiausių per stebėjimų laikotarpį. Visų ežerų ekologinė būklė, vandens paukščių ir gyvūnų rūšių maitinimosi ir veisimosi sąlygos, daugiausia dėl eutrofikacijos, negerėja.

Svarbiausios pusiau natūralių buveinių teritorijos šiuo metu tvarkomos arba prižiūrimos pagal projektus, jose šiuo metu vykdomi tvarkymo (krūmų, nendrynų kirtimo) darbai sudaro galimybę per keletą metų pelkinių pievų buveinėms atsikurti iki geros būklės, jei tie darbai bus tęsiami.

Amalvos pelkės hidrologinis režimas tapo natūralesnis atlikus aukštapelkės hidrologinio režimo ir sumedėjusios augmenijos kirtimo darbus.

Nyksta buveinės ir rūšys, susiję su ekstensyviu žemapelkių naudojimu (ganymas ir šienavimas) – nutraukus šią veiklą, atviros žemapelkės ir šlapios pievos užauga krūmais, nendrėmis ir mišku.

Atviroms pievoms ir žemapelkėms palaikyti būtina užtikrinti tolimesnį ekstensyvų jų naudojimą, o atskirose aktyvios aukštapelkės dalyse šalinti dėl sausinimo augančią sumedėjusią augaliją, išskyrus pelkines pušis.

Gamtos paveldo objektų ir rūšių ir buveinių būklės 2012 m. vertinimas

Gamtos paveldo objektų ir rūšių ir buveinių būklė ir tendencijos yra skirtingi: objektai ir buveinės, esantys miškuose, yra geros būklės, išskyrus saugomą gamtos paveldo objektą - Buktos ąžuolą, kuris dėl natūraliai susidariusių sąlygų nudžiūvo 2011 m. Pagausėjo genių, migruojančių gervių.

Natura 2000 rūšių ir buveinių būklė yra stebima. Globaliai nykstančios meldinės nendrinukė populiacija yra ant visiško rūšies išnykimo ribos, nes rezervate 2012 m. perėjo (greičiausiai nesėkmingai) tik viena jų pora

Paukščių direktyvos rūšių, saugomų Žuvinto BR, būklė (valstybinio monitoringo duomenys)


Eil. Nr.	Rūšies pavadinimas	2010	2011	2012	2013
1.	Didysis baublys			23
2.	Nendrinė lingė	41			34
3.	Pievinė lingė	3			0
4.	Tetervinas			16
5.	Švygžda		28
6.	Griežlė	67	88		78
7.	Plovinė vištelė			44
8.	Gervė	62			60
9.	Tikutis		4
10.	Upinė žuvėdra				30
11.	Juodoji žuvėdra		67		115
12.	Vid. marg. genys	39	32		21
13.	Baltnugaris genys	12	11		11
14.	Mėlyngurklė			2
15.	Meldinė nendrinukė	3	1	1	1
	Migruojančios gervės			2550
	Migruojančios žąsys				5500

Rekreacijos poveikis aplinkai yra labai nežymus, ypač atsižvelgiant į tai, jog Žuvinto gamtiniame rezervate lankytis galima tik su leidimais arba žūklės kortelėmis vietos gyventojams. Šių išduodamų leidimų skaičius rezervate nežymiai didėja Rekreacijai vietos žmonės naudoja maudykles Žaltyčio, Žuvinto ir Amalvo ežeruose, tačiau jų įtaka yra minimali. Tačiau ichtiologiniai tyrimai rodo, kad rekreacijos forma - mėgėjiška žvejyba Žuvinto ež. gali neigiamai įtakoti lydekų populiaciją