Saugoma teritorija

Žuvinto biosferos rezervatas yra valstybės saugoma teritorija. Jis įsteigtas 2002 metais pirmojo Lietuvoje Žuvinto gamtinio rezervato ir gretimų draustinių pagrindu.

Tai tarptautinės svarbos saugoma teritorija.

Žuvinto biosferos rezervato dalis saugoma kaip Ramsaro konvencijos („Konvencija dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių“) teritorija. Ramsaro duomenų bazėje: Žuvinto pelkė, WI Nr. 3LT004, plotas 7500 ha. Šis statusas Žuvinto pelkei suteiktas 1993 m.

Visas biosferos rezervatas nuo 2004 m. yra Europos Sąjungos vertingiausių gamtinių teritorijų tinklo Natura 2000 dalis: pagal Natūralių buveinių ir laukinės augalijos bei gyvūnijos direktyvą  (92/43/EEB) Buveinių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Žuvinto biosferos rezervato ribomis (išskyrus Daukšių žemės ūkio prioriteto funkcinę zoną) atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (Pavadinimas duomenų bazėje: Žuvinto ežeras ir Buktos miškas, LTALY005,18490 ha). Pagal Laukinių paukščių apsaugos direktyvą, paukščių apsaugai svarbios teritorijos - Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės LTALYB003, 14199 ha, ribos sutampa su Žuvinto biosferos rezervato ribomis.

2011 m. Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos vietovė Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle.

Žuvinto biosferos rezervatas yra Alytaus apskrities Alytaus ir Lazdijų rajonų savivaldybių bei Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės teritorijose.

 Žuvinto ežeras ir artimiausios apylinkės yra seniausia saugoma gamtinė teritorija Lietuvoje.

1928 m. sausio m. 28 d. LR Vidaus reikalų ministro įsakymu Žuvinto ež. įvesti  rezervato režimui prilygstantys apribojimai: ežere ir jo apylinkėse 1 km atstumu uždrausta medžioti paukščius ir žinduolius.

1936 m. pabaigoje (tiksli data nežinoma) siekiant išsaugoti nykstančius vandens paukščius, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija nusavino Žuvinto ežerą iš privačių asmenų ir jį perdavė Kauno universiteto Matematikos - gamtos mokslų fakultetui.  

1937 m. Ežero apsaugai įsteigtas sargo etatas, prilygintas valstybinei etatinei vyr. eigulio tarnybai.

Vyriausybės Žinios Nr. 266, Kaunas. 1928 m. sausio m. 28 d.

IŠSKIRTINĖ BIOSFEROS REZERVATO VERTĖ

Didžiausia Lietuvoje šlapynė - Žuvinto pelkė su Žuvinto ežeru, yra tikra laukinių paukščių ir neliestos gamtos karalija.

Nendrėmis iš švendrais apaugusiame sekliame Žuvinto ežere peri vienos gausiausių šalyje didžiųjų baublių, nendrinių lingių, plovinių vištelių populiacijos, aptinkama daugybė kitų įdomių rūšių. Tūkstančiai praskrendančių gervių ir žąsų, kitų vandens ir pelkių paukščių apsistoja pailsėti rezervato teritorijoje. Paukščių rūšių skaičiumi, kuris yra daugiau nei 240, Žuvintas neturi lygių žemyninėje šalies dalyje. Žuvinto šlapiose pievose gyvena vienas rečiausių Europoje paukščių giesmininkų – meldinė nendrinukė. Lietuva yra tarp keturių šalių, kuriose šis globaliai nykstantis sparnuotis dar peri. Biosferos rezervate aptinkamų gyvūnų, augalų, grybų rūšių įvairovė yra didžiulė.

Rezervate ošiantis Buktos miškas yra Lietuvos vidurio lygumos mišriųjų miškų etalonas su labai vertingomis skroblynų buveinėmis ir jame augančiomis augalų, grybų rūšimis, būdingomis centrinės Europos skroblo ir buko miškams.

Šalia Žuvinto pelkės ir Buktos miško glaudžiasi Žaltyčio ežeras – labai svarbi migruojančių vandens paukščių apsistojimo vieta ir šešta pagal dydį Lietuvoje Amalvos pelkė su sekliu Amalvo ežeru.

Žuvinto rezervatas – pirmoji Lietuvos saugoma teritorija. Tai pirmasis ir vienintelis biosferos rezervatas Lietuvoje.