biosferos
rezervatas
Natura 2000 paukščiai
Visas biosferos rezervatas nuo 2004 m. yra Europos Sąjungos vertingiausių gamtinių teritorijų tinklo Natura 2000 dalis. Šis tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra į Buveinių direktyvos 92/4EEB I priedą įrašyti natūralių buveinių tipai ir į II priedą įrašytų rūšių buveinės, bei paukščių rūšys pagal Paukščių direktyvą 79/409/EEB.
Žuvinto biosferos rezervate specialiai saugomos šios 14 į Paukščių direktyvą įrašytos perinčios rūšys:
didysis baublys (Botaurus stellaris), nendrinė lingė (Circus aeruginosus), pievinė lingė (Circus pygargus), griežlė (Crex crex), tetervinas (Tetrao tetrix), švygžda (Porzana porzana), plovinė vištelė (Porzana parva), gervė (Grus grus), tikutis (Tringa glareola), juodoji žuvėdra (Chlidonias niger), vidutinis margasis genys (Dendrocopos medius), baltnugaris genys (Dendrocopos leucotos), mėlyngurklė (Luscinia svecica), meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola);
migruojančių gervių (Grus grus), baltakakčių žąsų (Anser albifrons) ir želmeninių žąsų (Anser fabalis) sankaupų vieta.
(Paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281)
Didysis baublys. Populiacija siekia 20-30 baubiančių patinų. Įprasta, negausiai perinti nendrynų rūšis. Pavieniai paukščiai žiemoja. Žuvinto ež. pastaraisiais metais baubia iki 15 didžiųjų baublių, Žalytyje ir Kiaulyčios pelkėje - po 4.
Nendrinė lingė. Populiacija siekia 40-60 porų. Įprasta perinti nendrynų rūšis. Gausiausiai peri Žuvinto ež., nors po keletą porų aptinkama visuose kituose ežeruose, Kiaulyčios pelkėje, kituose didesniuose nendrynų guotuose.
Tetervinas. Populiacija vertinama apie 50-70 paukščių. Perinti, įprasta Žuvinto aukštapelkės rūšis, rečiau aptinkama Amalvo pelkėje. Pelkėje ir jos apylinkių laukuose burbuliuojantys teretvinai girdimi beveik visais metų laikais.
Švygžda. Populiacija vertinama 20-30 švilpaujančių patinų. Įprasta, negausiai perinti žemapelkėse, tarpinėse pelkėse, šlapiose pievose ir paežerėje rūšis.
Griežlė. Rezervate griežia iki 70 patinų. Įprasta, perinti šlapiose pievose, kartais - tarpineje pelkėje. Skaičius kasmet gana stipriai svyruoja.
Plovinė vištelė. Rezervate gali perėti iki 90 porų. Gausiai peri Žuvinto ež., kiek rečiau - Žaltytyje ir Amalve, Kiaulyčios pelkėje.
Gervė. Perinti populiacija siekia 50-60 porų, Gausiausiai aptinkama Buktos miško užpelkėjusiose dalyse, randama pelkių pakraščiuose, kelios poros peri Žuvinto ežere.
.jpg)
Tikutis. Gana dažnas pavasarinės migracijos metu. Pavasarį apsemtose pievose kelių šimtų paukščių būriai stebimi iki gegužės vidurio. Žuvinto pelkės Rudės plynėje kasmet peri kelios tikučių poros.
Juodoji žuvėdra. Įprasta rūšis. Žuvinto ež. peri 60-70 porų juodųjų žuvėdrų kolonija.
Vidutinis margasis genys Vidutiniai geniai yra įprasti Buktos miške, gyvena 30-50 porų. Pagal gausumą nusileidžia tik didiesiems margiesiems geniams.
.jpg)
Baltnugaris genys. Negausiai aptinkama rūšis Buktos miške bei Žuvinto pelkės šiauriniame pakraštyje. Gyvena 10-20 porų.
Mėlyngurklė. Reta, negausiai perinti rūšis. Giedantys mėlyngurklių patinėliai aptikti Bambenos, Žuvinto ež. pietinio pakraščio, Amalvo ež. pakraščių ir kituose šlapiuose juodalksnynuose. Gyvena 1-10 porų
Meldinė nendrinukė. Labai reta, ant išnykimo ribos esanti rūšis. Pastaraisiais metais registruojamų giedančių patinų skaičius sumažėjo iki 1 - 3 paukščių.
Taip pat saugomos migruojančių žąsų ir gervių sankaupų vietos.