Šie metai, sprendžiant pagal Žuvinto biosferos rezervate skaičiuotus gandrus, nacionaliniam paukščiui yra sėkmingi ir geresni, nei statistinis vidurkis.
Šiai nuotraukai – lygiai šimtas metų. Joje – 1924 m. birželio 15 dieną profesorius Tadas Ivanauskas su Lietuvos universiteto Kaune studentais praktikantais sodyboje ant Žuvinto ežero kranto.
Pievose ties Daukšiais - dvi vėlyvos didžiosios kuolingos.
G.B.
Žasų sankaupų apskaitų rezultatai: 8640 paukščių. Pilkųjų maždaug 10 proc. Stebėjome 3 baltaskruostes bernikles.
Jaunas sakalas keleivis, reta migruojanti paukščių rūšis, stebėta prie Lankytojų centro: skraidė paežerėje, tupinėjo tuopos viršūnėje. Amalvos pelkėje tirs Daukšiais - startsakalio patinėlis.
AP, GB
Paskutinė spalio žąsų sankaupų apskaita: suskaičiuota 18760 Žuvinte nakvojusių paukščių.
Žuvinto pilkųjų žąsų pora, kurios žąsinas pažymėtas GPS siųstuvu, jau turškiasi Vysloje piečiau Torunės. Prieš porą dienų pasidavę migracijos instinktui, jos nesutodamos kone 330 km tiesia linija nuskrido beveik iki Varšuvos, tada padarę lanką, galiausiai nutūpė Vyslos upėje.
Dar viena GPS siųstuvu pažymėta pilkoji žąsis tebeskraido Žuvinto rezervate ir apylinkėse. Čia bendras nakvojančių ežere žąsų skaičius spalio 17 d. siekė 5500 paukščių - ne tiek jau daug, jei lyginsime su ankstesnių metų duomenimis. Vyrauja pilkosios, bet yra nemažai ir baltakakčių, tundrinių žąsų.
