Baltųjų gandrų perėjo mažiau

Šiems keturiems gandriukams plunksnų priežiūra dabar yra pagrindinis rūpestis. Kone kasdien vis lietūs, atsitūpsi ar atsigulsi naktį lizde – visas pilvas iškart purvinas. Greičiausiai teks palaukti, kol sparnai atlaikys pirmus skrydžius, rasa pievoje plunksnas išsipraus. Kai lizde (šis – Žuvinto rezervato Miknonių kaime) keturi jaunikliai, ir seniams yra daug darbo.

Atrodytų, vasara pati ta gandrams: ir drėgmės netrūksta, ne per šalta ar karšta, bet vos tik dviejuose lizduose iš 25 užimtų aptikome po keturis gandriukus. Šiųmetės apskaitos duomenimis, jauniklių vidurkis lizduose kiek didesnis, nei vidutiniškai per 25 metus – 2,5 jauniklio, bet vis tiek gandrų Žuvinte palengva mažėja, daugiausia – dėl kaskart mažesnio perinčių porų skaičiaus. Šiemet jis mažiausias per paskutinius 10 metų – 25 poros (2017 m. perėjo 40); gandrų populiacija per dešimtmetį susitraukė  38 procentais. Tais metais Žuvinto biosferos rezervate užauginti 97 gandriukai, šiemet – 63. Jų šiek tiek gausiau, nei nepalankią pernykštę vasarą, bet ne kažkas.

Pagal Lietuvos ornitologų naujausius vertinimus, 2010–2024 m. perinčių baltųjų gandrų porų skaičius sumažėjo apie 15 %, o šiuo metu Lietuvoje yra apie 16 600 perinčių porų. Pastarojo dešimtmečio mažėjimo tendencija laikoma rimtu signalu, rodančiu prastėjančią agrarinio kraštovaizdžio būklę. Pagrindinės mažėjimo priežastys, kurias nurodo mokslininkai, yra: pievų ir ganyklų nykimas bei jų pavertimas ariamais laukais; šlapynių sausinimas; intensyvesnis pesticidų ir kitų agrochemikalų naudojimas, dėl kurio mažėja maisto ištekliai; klimato kaitos poveikis tiek perėjimo vietose, tiek žiemavietėse Afrikoje; žuvimas migracijos metu. Bet mes matome ir kitą tendenciją –  kaime vis mažiau gyvenamų sodybų, o ten, kur nėra žmogaus, gandras nelabai nori įsikurti.  Tačiau Lietuva vis dar išlieka viena iš valstybių, kuriose šios rūšies tankumas yra vienas didžiausių pasaulyje.