Pirmi baltieji gandrai jau namie - tiksliai pagal grafiką. Šįmet Žuvinto apylinkėse pirmas gandras lizde stoviniavo kovo 23 dieną. Vidutiniškai būtent tą dieną gandrai pirmąkart stebimi Žuvinto rezervate per pastaruosius 27 metus. Tą pačią dieną gandrus stebėjome jau keliose vietose, o šiandien, nesvarbu kad apniukęs dangus, dešimtys nacionalinių paukščių traukė į gimtinę.
Sunku rasti kitą paukštį, kuris taip nuosekliai laikytųsi įprastų parskridimo terminų, kaip gandras. Jį labai sudėtinga išmušti iš tradicinio migracijų grafiko - net ir pernykštį žiemišką pavasarį į rezervatą gandras parskrido nedaug vėluodamas, kovo 29 dieną, ir porą savaičių kentė šaltį. Per paskutinį ketvirtį amžiaus vos penkis kartus gandrai parskrido didesne, nei penkių dienų paklaida, anksčiausiai 1997 m. kovo 4 d. ir vėliausiai - 1996 m. balandžio 3 d. Įdomumo dėlei verta paminėti - praeityje gandrai parskrisdavo kiek vėlyvesnėmis datomis. Štai 1966 - 1985 metų laikotarpiu vidutinė gandrų parskridimo į Žuvintą data buvo kovo 27-oji.
Tiesa, dabartiniais laikais tai vienoje, tai kitoje Lietuvos vietoje gandrą gali pamatyti ir gerokai anksčiau. Parskridimo fenologiją sujaukia žiemoti pasilikę ir kur nors pas bobutę tvarte pratūnoję pavasarį paleisti gandrai. Bet toks pastogėje žiemojęs retai kada bus taip švarus ir puošnus, kaip iš tolimų kraštų sugrįžęs į savąjį lizdą.
AP