Amalvo polderis šiomis dienomis yra bene labiausiai viliojanti vandens paukščius vieta Žuvinto biosferos rezervate.
Kone 6 tūkstančiai jų dabar turškiasi kažkada numelioruotos Amalvo žemapelkės plotuose – tai didžiausias skaičius iš kada nors registruotų. Kovo 12 d. apskaitos rezultatais, čia rasta: cyplės - 3970, didžiosios antys - 576; rudagalvės kryklės - 610; laukiai - 140; smailiauodegės antys - 81; klykuolės - 27; baltieji garniai - 80; gulbės nebylės - 61; gulbės giesmininkės - 6; pilkosios antys - 2; pilkosios gervės - 42, rudagalviai kirai - 230, pilkosios žąsys – 20; jūriniai ereliai - 2. Viso – 5847 paukščiai. Neįskaičiavome Amalvo apylinkėse apsistojusių žąsų – tundrinių, kurios dabar gausiausios, baltakakčių ir kitų - jos dieną maitinasi kur kitur apylinkėse. Apytikriai, žąsų galėtų būti dar 10–15 tūkstančių. Ir tie skaičiai kasdien keičiasi.
Tad pasižvalgyti iš Ornitologų draugijos įrengto Amalvo stebėjimo bokštelio, ypač anksti ryte, kai į akis nespigina saulė, yra į ką. Juolab, kad vandens paukščių piemenys – jūriniai ereliai, beveik nesitraukia iš medžioklės plotų.
Vandens Amalve vidutiniškai, pievos negiliai užsemtos, tad antims, gulbėms ir laukiams tarp žolių yra kur paplaukioti. Įrengtų matuoklių duomenys rodo, kad vandens lygis polderyje šiemet keliolika centimetrų aukštesnis nei pernai, bet iki ankstesnio 2021 m. lygio trūksta daugiau nei pusmetrio. Sniego apylinkėse jau nelikę, tad pavasarinio potvynio vandens lygis polderyje vargu, ar bus aukštesnis, nei dabar.
Jei čia lankysitės, palikite automobilius prie siurblinės ir nepatingėkite paeiti iki bokštelio pėsčiomis - geri įspūdžiai bus garantuoti.