Žuvinto apylinkėse jau aptiksi ir sniego, o ežero pakrantėse balas užtraukė ledukas. Atrodytų, lietingas ir šiltas ruduo pamažu užleidžia savo pozicijas žiemai. Tačiau bent jau paukščiai elgiasi taip, lyg būtų visai nepavaldūs gamtos pokyčiams.
Netikėtai daug šiomis dienomis sparnuočių susitelkė Žuvinte. Ypatingai žąsų, kurių gausa ir taip viršija ankstesnius rekordus. Daugiau, nei vienuolika tūkstančių praskrendančių želmeninių, baltakakčių ir pilkųjų žąsų būrys pirmomis gruodžio dienomis kas rytą, vos tik prašvitus išplasnoja į aplinkinius laukus, į ežerą sugrįždamos jau tik visai vėlai prieš temstant. Skaičiuojame Žuvinto migrantes kiekvieną dekadą, lapkričio pabaigoje jų jau buvo sumažėję bene iki penkių tūkstančių, tačiau šiomis mėnesienos naktimis jų triukšmo vėl pilnas ežeras. Galbūt, tiems paukščiams jau įkyrėjo pasirodęs sniegas kur nors šiauriau Žuvinto – Lietuvoje, gretimose Baltijos šalyse ar Rusijoje iš kur žąselės atplasnoja, ir jos tiesiog susitvenkė neapsnigtame Žuvinte. Gal yra kitos pagausėjimo priežastys, nežinia – nei žąsų paklausi, nei jos atsakys. Kol ryte visos jos išsirengia palikti ežerą, čia pilna žąsų klegesio. Dabar tai daugiausia želmeninės žąsys, baltakakčių ir pilkųjų žąsų likusi tik nežymi dalis. Jei paukščius pravaiko amžinai alkanas jūrinis erelis, žąsys kyla ir sprunka visos vienu metu iš ežero didžiuliais būriais ir jas suskaičiuoti tampa labai sunku.
Kol kas maitinimosi sąlygos šiems paukščiams tikrai neprastos – neartų ražienų, želmenų, užsilikusios pievų žolės artimesnėse ir tolimesnėse rezervato apylinkėse apstu. O sniego šį gruodį dar nebuvo daugiau, nei keletas centimetrų.
Besivaikydamas ežere žąsis jūrinis erelis pakelia ir kitus paukščius – baltai juodais sparnais sumirguliuoja poros šimtų pempių būrys, iš nendrynų kyla užsilikę pavieniai baltieji ir pilkieji garniai. Šių paukščių gruodžio mėnesį jau irgi neturėtų būti, bet iki šiol yra. Tiesa, nendrynuose nakvojusių varnėnų būriai sutirpo prieš porą savaičių. Pasižvalgius ežere matyti ir girdėti gulbės giesmininkės, didžiųjų ančių pulkai, o ežero gylėse – klykuolės, didieji dančiasnapiai ar kuoduotosios antys. Ežere gyva, lyg tai būtų ne gruodžio pradžia, o pirmos lapkričio dienos.
Ar ilgai paukščiai užsiliks Žuvinte, nepasakys niekas. Yra pasitaikę, jog baltakaktės žąsys užtrukdavo beveik iki Kalėdų. Pilkųjų žąsų gruodžio mėnesį beveik neteko stebėti, jos paprastai pasitraukia spalį, nelaukdamos sniego ar ledo. Tam, kad jau sausio mėnesį parskristų atgal. Šiems paukščiams ilgiau ištverti toli nuo tėvynės tikrai nelengva.
A.P.
Nuotr. ir video Regimanto Vabuolo