Nelauktai užtrukusi žiema Žuvinto gamtiniame rezervate leidžia sėkmingai ir saugiai pratęsti gamtotvarkos darbus teritorijose, į kurias įvažiuoti su technika - nemenkas iššūkis. Šįmet Žuvinto pelkėje nedaug vandens, o žiemos pabaigoje žemapelkių pakraščiuose pakankamas įšalas ir plonas sniego sluoksnis - taip nutinka ne kiekvienais metais. Įprastais metais jau vasario pabaigoje pelkėje pamažu ima kilti vanduo, o nuo kovo iki atslūgstant potvyniui čia sunkiai prabrisi.
Neatsitiktinai pievos ties Riečių, Liepakojų kaimais nebuvo šienaujamos jau bene 30 metų. Tik sausmečiu čia gali dirbti šienapjove, tad žemapelkės apleistos, o retosios atvirų pelkių augalų ir gyvūnų rūšys atsidūrė ant išnykimo ribos. Pelkės pakraščiu tarp Grinkiškių ir Riečių kaimų dar prieš 20 metų perėjo ypatingai reta paukščių rūšis - meldinė nendrinukė, bet dabar karklų krūmų tankynėje, pridygusioje berželių jai neliko vietos. Čia tarp krūmų skursta dvilapio purvuolio, siauralapio gencijono augavietės.
Planuojama visas šias teritorijas palaipsniui atkurti pradedant sumedėjusios augmenijos kirtimu. Visoje pelkėje gausu ne tiek krūmų, kiek pridygusių berželių, su kurių atžalomis vėliau yra nesudėtinga kovoti.
Iki tikro pavasario atėjimo planuojama iškirsti, išvežti sumedėjusią augmeniją iš maždaug 12 ha ploto. Tik labai nedidelė smulkiausių šakų dalis yra deginama vietoje.
Visus šiuos darbus finansuoja specialus minėtos meldinės nendrinukės apsaugai Lietuvoje ir Latvijoje skirtas Life programos projektas “Tvaraus ūkininkavimo skatinimas, siekiant užtikrinti nykstančių paukščių rūšių apsaugą agrariniame kraštovaizdyje.