Žuvinto
biosferos
rezervatas
  • Saugoma teritorija
  • Naujienos
  • Lankytojų centras
  • Gamtos mokykla
  • Kelionės žemėlapis
  • Gamtos garsai
  • Video galerija
Žuvinto
biosferos
rezervatas
×
  • Saugoma teritorija
  • Naujienos
  • Lankytojų centras
  • Gamtos mokykla
  • Kelionės žemėlapis
  • Gamtos garsai
  • Video galerija
  • Gamta ir kultūros paveldas
    • Gamtos kompleksai, kraštovaizdis
      • Vandenys
      • Miškai
      • Pelkės
      • Pievos
    • Biologinė įvairovė
      • Augalija
      • Gyvūnija
    • Kultūros vertybės
  • Rezervato priežiūra
    • Būklė
    • Amalvo polderis
    • Gamtinių teritorijų tvarkymas
    • Ūkinė veikla ir statybos
  • Gamtos dienoraštis
  • Veiklos reguliavimas Žuvinto biosferos rezervate
    • Plaukiojimas valtimis
    • Žvejyba
    • Medžioklė
    • Lankymasis
    • Uogavimas
    • Grybavimas
    • Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
  • Rezervato grupė
    • Darbo laikas. Asmenų aptarnavimas
    • Vadovas
    • Kontaktai. Mokslinė taryba. Unesco
    • Teisinė informacija
      • Teisės aktai
      • Teisės aktų projektai
      • Tyrimai ir analizės
      • Teisės aktų pažeidimai
      • Teisinio reguliavimo stebėsena
    • Veiklos ataskaitos
    • Administracinė informacija
      • Nuostatai
      • Planavimo dokumentai
      • Paskatinimai ir apdovanojimai
      • Priėmimas į laisvas darbo vietas
      • Vidaus tvarkos taisyklės
      • Sudarytos komisijos ir darbo grupės
      • Tarnybiniai lengvieji automobiliai
    • Veiklos sritys
    • Paslaugos
      • Elektroniniai valdžios vartai
    • Atviri duomenys
    • Asmens duomenų apsauga
    • Pranešėjų apsauga
    • Nuorodos
  • Saugomų teritorijų sistemos pertvarka
  • Lankytojo bilietas
  • Gamta ir kultūros paveldas
  • Rezervato priežiūra
  • Gamtos dienoraštis
  • Veiklos reguliavimas Žuvinto biosferos rezervate
  • Rezervato grupė
  • Saugomų teritorijų sistemos pertvarka
  • Lankytojo bilietas


Dzūkijos paukščiu išrinktas kukutis

Po visą birželio mėnesį trukusio balsavimo specialiai skirtoje interneto svetainėje paaiškėjo, kokį savo mylimiausią, unikaliausią ir kraštui būdingiausią paukštį išsirinko dzūkai. Dzūkijos paukščio titulas atiteko vienam iš pačių gražiausių krašto paukščių - kukučiui.

Dzūkijos saugomų teritorijų gamtininkai, kultūros paveldo specialistai balsavimui siūlė visą sąrašą paukščių rūšių, kurios lokaliai paplitę Dzūkijoje, čia dažniau sutinkamos, nei kituose regionuose. Tokių, kurie ypač susijusios su dzūkų tautosaka, papročiais, pasakomis, dainomis, yra lengvai atpažįstamos ir žinomos. Iš didelio skaičiaus - net 53 paukščių rūšių, sulaukusių rinkėjų dėmesio, akivaizdžiais lyderiais be kukučio, buvo kurtinys ir pilkoji gervė. Pirmomis dienomis šių paukščių populiarumas buvo beveik vienodais, tačiau įpusėjus balsavimui, kukučio persvara didėjo, jis surinko 16,8 proc. po jo sekęs kurtinys - 13,3 proc. balsų.

Dabar visi mes, o ypatingai tie, kas užsiima turizmo, pirmiausia pažintinio vystymu, turės labai gražų Dzūkijos gamtos simbolį. Kaip ir kitų šalių regionuose, išsirinkusiuose savo paukštį, tokius simbolius gali matyti daugybėje vietų - kaip suvenyrus, emblemose, kalendoriuose. Kukučio, kaip ir nacionalinio Lietuvos paukščio baltojo gandro vizualinis panaudojimas nebus specialiai reglamentuojamas. Tad kiekvienas, kam yra svarbus Dzūkijos gamtos unikalumas ir grožis, turėtų neužmiršti kukučio.

Dzūkijos paukščio rinkimą inicijavo Dzūkijos saugomų teritorijų specialistai, pažymėdami Etnografinių regionų metus. Rinkimus remia Dzūkijos rajonų savivaldybės.

 

10 faktų, kurių gal nežinojote apie kukutį

  1. Kukutis yra Lietuvoje saugomas, į Raudonąją knygą įrašytas nuo 1989 m. kaip 3 (R) kategorijos rūšis, kurių populiacijų mažai dėl biologinių ypatybių.
  2. Kukučio lietuviškas pavadinimas, kaip ir dzūkiškas kukucis (beje, ir angliškas Hoopoe, lotyniškas Upupa epops bei eilės kitų kalbų) atsirado pamėgdžiojant jo gražų gana toli girdimą balsą: "up-up-up". Dzūkai jį dar vadina lupučiu, tutliu. 
  3. Lietuvoje kukutis yra paplitęs labai netolygiai, dažnesnis Pietų ir Rytų Lietuvoje. Dzūkijoje aptinkama didžiausia kukučio lietuviškos populiacijos dalis. Gausiausios europinės populiacijos aptinkamos Viduržemio jūros šalyse. 
  4. Tinkamiausios vietovės kukučiui yra ten, kur ūkininkaujama ekstensyviai ir naudojama mažai pesticidų. Jis nevengia žmogaus draugijos, kartais apsigyvena net žmonių sodybose, miškuose įsikūrusiuose kaimuose, greta ganyklų, pievų ar kirtaviečių, upių slėniuose.
  5. Kukutis ypač mėgsta vietas su žema žole, nes yra trumpomis kojomis ir dažniausiai maitinasi vaikštinėdamas žeme. Tai yra judrus, gan drąsus paukštis, mažai kreipiantis dėmesio į žmogų.
  6. Kukutis maitinasi beveik išimtinai gyvūniniu maistu, daugiausia dideliais vabzdžiais bei jų lervomis. Tam naudoja savo ilgą snapą. Ypač entuziastingai patikrina visas vietas, kur gali aptikti mėšlavabalių ar kurklių. Sunaikina daug žemės ūkiui žalingų vabzdžių, ypač grambuolių vikšrų.
  7. Medžių uoksai, plyšiai, akmenų krūvos yra mėgstamos vietos kukučio lizdui, tačiau jie su malonumu apsigyvena ir inkiluose su palyginti siaura anga. Tik patelė peri 15 - 18 dienas nuo 6 iki 9 pieno baltumo kiaušinių,  jauniklius maitina abu suaugę paukščiai.
  8. Švara lizde nėra būdinga kukučiui. Jauniklių mėšlo suaugę paukščiai nepašalina, tad ilgainiui lizdą galima surasti pagal kvapą. Ši specifinė kukučio savybė sėkmingai atbaido nuo lizdo plėšrūnus.
  9. Dzūkai kukutį dėl balso kartais pravardžiuoja žydo gegute. Jis yra išrinktas Izraelio nacionaliniu paukščiu, nežiūrint to, kad yra minimas Senajame testamente kaip nekošerinis gyvūnas kartu su grifu, ereliu ir kitais plėšriaisiais paukščiais, pelėdomis ir žuvilesiais.
  10. Laisvės sąlygomis kukučiai išgyvena apie 10 metų.

 

 

AP

Žuvinto biosferos rezervato grupė
Kampelių g. 10, 64351 Aleknonys, Alytaus r.
Tel. 8 315 49540
zuvinto.rez@saugoma.lt