Šią savaitę Kiaulyčios botaninio zoologinio draustinio vidurinėje dalyje ties buvusiu Dambavaragio kaimu ir link Rudės upelio pradėjo dirbti speciali plačiavikšrė technika. Jei tik žiema neiškrės pokštų, ji smulkins įšalusias nendres, žemų krūmų kuokštus ir kupstus kelių dešimčių hektarų plote. Net ir nestoras ledo sluoksnis darbui pelkėse pritaikytai technikai leidžia patekti ten, kur, atrodytų bet koks traktorius nepravažiuotų.
Tačiau būtent žiemą, kai ledas saugiai dengia tik patį pelkės paviršių, galima imtis pirmųjų viksvinių pelkių atstatymo darbų nesibaiminant pakenkti jautriai pelkės žolinei augmenijai.
Šie darbai - tik pirmas bandymas atkurti kažkada buvusios plačios viksvomis apaugusios žemapelkės dalį, kuri driekėsi nuo paties Buktos kaimo vakaruose, pro Saltininkus ir siekė Žuvinto ežero pietinį pakraštį.
Jau pokario metais apleista, vėliau tik pripuolamai šienauta Kiaulyčios pelkė dabar labai pasikeitusi - apaugo nendrėmis, juodalksnių kuokštais, sausesnėse vietose - karklų krūmynais. Tiesa, per porą praėjusių metų didelė dalis sumedėjusios augmenijos iš viduriniosios pelkės dalies buvo pašalinta specialių tvarkymo darbų metu ir greta gyvenančių Ažuolinių, Žuvintų kaimų ūkininkų rankomis.
Kiaulyčios pelkė, kur pradėti vykdyti darbai, gamtininkams labai svarbi dėl čia perinčių švygždų, meldinių nendrinukių - vienų pačių rečiausių paukščių Europoje. Prieš du dešimtmečius šiose vietose giedojo apie trisdešimt šių paukščių, dabar - tik vienas kitas. Be meldinių nendrinukių ir švygždų čia dar aptiksi balines pelėdas, pievines linges, perkūno oželius ir raudonkojus tulikus.
Visoms šioms rūšims reikalinga krūmais ir nendrynais neapaugusi, reguliariai po vidurvasario šienaujama pelkė. Būtent šienavimas šioje saugomoje teritorijoje numatytas kaip pagrindinė pelkės priežiūros veikla, numatyta ir Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane. Tai šienavimo teritorijos, skirtos gamtinio rezervato ir draustinių saugomų pelkių ir pievų buveinių, meldinių nendrinukių, švygždų apsaugai svarbių teritorijų atstatymui ir priežiūrai.
Visus šiuos darbus finansuoja specialus minėtos meldinės nendrinukės apsaugai Lietuvoje ir Latvijoje skirtas Life programos projektas “Tvaraus ūkininkavimo skatinimas, siekiant užtikrinti nykstančių paukščių rūšių apsaugą agrariniame kraštovaizdyje” Jo dėka bus sprendžiama ir problema - kaip panaudoti visą nukirstą pelkių biomasę