Žuvinto
biosferos
rezervatas
  • Saugoma teritorija
  • Naujienos
  • Lankytojų centras
  • Gamtos mokykla
  • Kelionės žemėlapis
  • Gamtos garsai
  • Video galerija
Žuvinto
biosferos
rezervatas
×
  • Saugoma teritorija
  • Naujienos
  • Lankytojų centras
  • Gamtos mokykla
  • Kelionės žemėlapis
  • Gamtos garsai
  • Video galerija
  • Gamta ir kultūros paveldas
    • Gamtos kompleksai, kraštovaizdis
      • Vandenys
      • Miškai
      • Pelkės
      • Pievos
    • Biologinė įvairovė
      • Augalija
      • Gyvūnija
    • Kultūros vertybės
  • Rezervato priežiūra
    • Būklė
    • Amalvo polderis
    • Gamtinių teritorijų tvarkymas
    • Ūkinė veikla ir statybos
  • Gamtos dienoraštis
  • Veiklos reguliavimas Žuvinto biosferos rezervate
    • Plaukiojimas valtimis
    • Žvejyba
    • Medžioklė
    • Lankymasis
    • Uogavimas
    • Grybavimas
    • Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
  • Rezervato grupė
    • Darbo laikas. Asmenų aptarnavimas
    • Vadovas
    • Kontaktai. Mokslinė taryba. Unesco
    • Teisinė informacija
      • Teisės aktai
      • Teisės aktų projektai
      • Tyrimai ir analizės
      • Teisės aktų pažeidimai
      • Teisinio reguliavimo stebėsena
    • Veiklos ataskaitos
    • Administracinė informacija
      • Nuostatai
      • Planavimo dokumentai
      • Paskatinimai ir apdovanojimai
      • Priėmimas į laisvas darbo vietas
      • Vidaus tvarkos taisyklės
      • Sudarytos komisijos ir darbo grupės
      • Tarnybiniai lengvieji automobiliai
    • Veiklos sritys
    • Paslaugos
      • Elektroniniai valdžios vartai
    • Atviri duomenys
    • Asmens duomenų apsauga
    • Pranešėjų apsauga
    • Nuorodos
  • Saugomų teritorijų sistemos pertvarka
  • Lankytojo bilietas
  • Gamta ir kultūros paveldas
  • Rezervato priežiūra
  • Gamtos dienoraštis
  • Veiklos reguliavimas Žuvinto biosferos rezervate
  • Rezervato grupė
  • Saugomų teritorijų sistemos pertvarka
  • Lankytojo bilietas


Žuvinte lydekų mažėja

Beveik šimtas vie­tos žve­jų šian­dien ga­vo lei­di­mus pa­si­gau­ti gei­džia­mų žu­vų prieš pat Ka­lė­das. Tad re­zer­va­te meš­ke­rio­to­jų bus gal dau­giau nei bet ku­ria­me ki­ta­me Dzū­ki­jos eže­re.

Žu­vin­to rezer­va­tas du­kart per me­tus tam­pa pri­ei­na­mas vie­tos gy­ven­to­jams: ru­de­nį – span­guo­liau­to­jams ir žie­mą, už­ša­lus eže­rui, iki sau­sio pa­bai­gos, – po­le­di­nės žve­jy­bos mė­gė­jams. Da­bar re­zer­va­to direk­ci­jo­je žie­mos se­zo­no me­tu iš­duo­da­ma be­veik še­ši šim­tai vien­kar­ti­nių lei­di­mų žūk­lei asmenims, de­kla­ra­vu­siems gy­ve­na­mą­ją vie­tą Aly­taus r. Sim­no sen. Alek­no­nių, Ąžuo­li­nių, Bambinin­kų, Grin­kiš­kių ir Žu­vin­tų kai­muo­se. Vi­sus ki­tus Žu­vin­to eže­ras pa­si­tin­ka len­te­le, per­spė­jan­čia, kad be lei­di­mo gam­ti­nia­me re­zer­va­te lan­ky­tis drau­džia­ma.

Ne vien žve­jy­ba

Di­džiau­sia Žu­vin­to ap­gul­tis bū­na prieš Nau­juo­sius, nors žve­jo­ti vie­tos gy­ven­to­jams lei­džia­ma apie pus­an­tro mė­ne­sio – nuo eže­ro už­ša­li­mo iki sau­sio pa­bai­gos šeš­ta­die­niais. Mat tik pir­mo­je žie­mos pusėje, gruo­džio mė­ne­sį, vi­daus van­de­ny­se ga­li­ma gau­dy­ti žu­vis ma­sa­lui nau­do­jant žu­ve­les. Taip įmano­ma pa­gau­ti ly­de­kų, o žve­jus Žu­vin­te jos ir eše­riai la­biau­siai do­mi­na. Nuo va­sa­rio iki nerš­to pabai­gos lydekau­ti su­vis drau­džia­ma.

Bet­gi žve­jy­ba – ne vien žu­vies gau­dy­mas. Kai ant le­do su­si­ren­ka ap­lin­ki­nių kai­mų pa­žįs­ta­mi vy­rai, rim­ta žve­jy­ba daž­nai vyks­ta tik iki pie­tų – pas­kui svar­biau pa­si­šne­kė­ti, pa­si­šil­dy­ti – ar­ba­ta ar kuo stipres­niu. Ypač jei ne­kim­ba, nes ir to­kių pras­tų die­nų nuo­lat pa­si­tai­ko.

Iš­skir­ti­nė rū­šis sek­liuo­se eže­ruo­se

Ly­de­ka yra iš­skir­ti­nė žu­vis ne tik po­le­di­nės žve­jy­bos mė­gė­jams. Ar vi­sa eže­ro, ypač to­kio sek­laus kaip Žu­vin­tas, eko­lo­gi­nė sis­te­ma funk­cio­nuo­ja sta­bi­liai, ga­li spręs­ti iš ly­de­kų kie­kio, am­žiaus struktūros ir ki­tų pa­ra­met­rų. Ne­re­tai kar­pi­nės žu­vys – kar­šiai, ly­nai, taip pat kuo­jos ma­ži­na van­dens skaid­ru­mą, ska­ti­na vie­na­ląs­čių dum­blių at­si­ra­di­mą, blo­gi­na eže­ro dug­no au­ga­lų gy­ve­ni­mo są­ly­gas, tai­gi spar­ti­na eže­rų už­pel­kė­ji­mo pro­ce­sus.

Ly­de­kos, ypač vi­du­ti­nės ir stam­bes­nės, kar­tu su di­džiai­siais ešeriais yra lyg pie­me­nys, re­gu­liuo­jan­tys vi­sų ki­tų žu­vų ban­dą. Bū­tent dėl ly­de­kų gam­ti­nės svar­bos eko­lo­gai be­ne la­biau­siai su­si­rū­pi­nę jų skai­čiaus ki­ti­mu. Ypač to­kia­me leng­vai pa­žei­džia­ma­me eže­re kaip Žu­vin­tas ken­čiančia­me nuo di­de­lės ba­sei­no tar­šos.

Moks­li­nin­kai skel­bia apie ly­de­kų ny­ki­mą

Žu­vin­te ly­de­kų ma­žė­ja. To­kius liūd­nus re­zul­ta­tus kon­sta­tuo­ja nau­jau­si žu­vų mo­ni­to­rin­go re­zul­ta­tai. Juos kas še­še­rius me­tus at­lie­ka Gam­tos ty­ri­mų cen­tro Eko­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Hid­ro­bion­tų eko­lo­gi­jos ir fizio­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­ja. Ly­gi­nant moks­li­nin­kų su­kaup­tą šių me­tų ich­tio­fau­nos ty­ri­mų bei eko­lo­gi­nės būk­lės pa­gal žu­vų rodiklius įver­ti­ni­mo Lie­tu­vos upė­se ir eže­ruo­se ata­skai­tą su anks­tes­nių me­tų duo­me­ni­mis, ben­dra ly­de­kų dalis vi­so­je Žu­vin­to eže­ro žu­vų bio­ma­sė­je pa­gal pro­cen­ti­nę iš­raiš­ką 2003–20012 me­tais su­si­trau­kė nuo 11 proc. iki 3,1 proc., tai yra be­veik ke­tu­ris kar­tus! O eže­re ne­pa­gei­dau­ja­miau­sių kar­šių bio­ma­sė nuo­lat di­dė­ja. Kas pa­si­da­rė Žu­vin­to ly­de­koms ir ko­kios ga­li bū­ti jų bio­ma­sės ma­žė­ji­mo prie­žas­tys – per daug in­ten­sy­vi žve­jy­ba, mi­ty­bi­nės ba­zės po­ky­čiai ar nerš­ta­vie­čių ny­ki­mas joms sau­sė­jant? Įpras­tai ma­nė­me, kad jų ny­ki­mas su­si­jęs su nerš­to są­ly­gų blo­gė­ji­mu. Be­si­ple­čian­tys eže­ro pa­kran­čių nen­dry­nai daug kur ta­po ne­įvei­kia­ma kliū­ti­mi už­lie­to­se pie­vo­se pa­va­sa­rį iš­si­ri­tu­sioms ly­de­kai­tėms, kai jos grįž­ta į eže­rą. Ta­čiau ži­no­mas Eko­lo­gi­jos ins­ti­tu­to ich­tio­lo­gas dr. To­mas Vir­bic­kas, ty­ręs Žu­vin­to ly­de­kas, įsitikinęs, kad pa­grin­di­nė ly­de­kų iš­tek­lių ma­žė­ji­mo prie­žas­tis – po­le­di­nė žūk­lė. „Jei­gu bū­tų pro­ble­mų su nerš­tais, ma­žė­tų ne vy­res­nio am­žiaus, o jau­nų ly­de­kų. Šiuo me­tu vis­kas at­virkš­čiai. To­dėl po­le­di­nės žve­jy­bos ap­ri­bo­ji­mas iš­ties bū­tų pa­ti veiks­min­giau­sia prie­mo­nė. Juk bū­tent iš po le­do, bū­tent le­do dan­gos pra­džio­je dau­giau­sia ly­de­kų ir su­gau­na­ma. Taip yra vi­so­je Lie­tu­vo­je. Ne vel­tui gau­dy­mo gy­vo­mis žu­ve­lė­mis pe­ri­odas ša­ly­je bu­vo ap­ri­bo­tas iki sau­sio. Pats ka­dai­se gau­džiau ir ži­nau, kiek ly­de­kų ga­li­ma iš­gau­dy­ti”, – sa­ko moks­li­nin­kas.

Pir­mas Žu­vin­to le­das kaip nie­kad pa­vo­jin­gas

Da­bar Žu­vin­te yra dau­gy­bė vie­tų, kur po snie­gu vi­siš­kai nė­ra le­do. Eže­ras šį­met už­ša­lo ge­ro­kai anks­čiau nei įpras­ta – gruo­džio 7 die­ną už­si­trau­kė plo­nu le­du, o pas­ku­ti­nės pro­per­šos už­si­trau­kė tik šią sa­vai­tę. At­vi­riau­sio­se vie­to­se, kur vė­jas nu­pū­tęs snie­gą, le­do sto­ris da­bar sie­kia 15 cen­ti­met­rų. Ta­čiau tas sto­ris ap­gau­lin­gas kaip nie­kad. Ant eže­ro pū­gos su­pus­tė snie­gą į sto­ras pus­nis, ku­rios dau­gy­bė­je vie­tų gramz­di­na le­dą gi­lyn ir ne­lei­džia jam sto­rė­ti. Pus­ny­se le­do sto­ris vos ke­li cen­ti­met­rai, o gau­siuo­se eže­ro au­ga­li­jos są­ža­ly­nuo­se po snie­gu jo nė­ra.

Ska­niau­sios yra Du­sios ly­de­kos

Vi­siems tiems, ku­riems ne­ten­ka žve­jo­ti Žu­vin­te, lie­ka pa­guo­da – šio eže­ro ly­de­kos ne­pa­si­žy­mi ge­ru sko­niu. Pa­ty­rę žve­jai vie­na­reikš­miš­kai tvir­ti­na, kad pa­čios ska­niau­sios yra Du­sios ly­de­kos, kiek pra­stes­nės – Me­te­lio. Ich­tio­lo­go To­mo Vir­bic­ko nuo­mo­ne, dėl ly­de­kų sko­nio rei­kė­tų su­reng­ti pa­ly­gi­na­mą­ją de­gus­ta­ci­ją. O jei­gu rim­tai – di­de­lę įta­ką sko­niui ga­li tu­rė­ti tai, kuo ly­de­kos min­ta. Du­sio­je ga­ran­tuo­tai pir­mo­je „me­niu” vie­to­je yra eše­riai, o Žu­vin­te tu­rė­tų bū­ti pla­kiai ir kuo­jos. Du­sios eše­riai la­bai mėgs­ta stin­tas, ku­rios vėl­gi sa­vo­tiš­kos plėš­rū­nės (ne­ven­gia pa­si­vai­šin­ti mai­liu­mi) ir au­ga­li­nės kil­mės mais­to vi­siš­kai ne­var­to­ja, o Žu­vin­to pla­kiai ir kuo­jos yra vi­sa­ė­džiai, t. y. min­ta au­ga­li­nės kil­mės mais­tu bei be­stu­bu­riais. Ki­taip sa­kant, mi­ty­bos gran­di­nė „iki ly­de­kos skran­džio” Du­sio­je ir Žu­vin­te la­bai skir­tin­ga: Du­sio­je nuo pir­mi­nės pro­duk­ci­jos vis­kas ke­liau­ja per plėš­res­nes, kur kas ver­tin­ges­nes žu­vis, Žu­vin­te – per vi­sa­ė­des ir men­ka­ver­tes. Vi­sa tai ga­li­ma pa­ly­gin­ti su pa­pras­to ūki­nin­ko ir su fer­me­rio iš­au­gin­to­mis kiau­lė­mis: kuo šer­si, tą pats ir val­gy­si. Ir sko­nis bus ati­tin­ka­mas.

Žuvinto biosferos rezervato grupė
Kampelių g. 10, 64351 Aleknonys, Alytaus r.
Tel. 8 315 49540
zuvinto.rez@saugoma.lt