Gamtos dienoraštis

Sakalas keleivis, labai retai aptinkamas paukštis, stebėtas Žuvinto pelkės Rudės plynėje prie aukštapelkės ežerėlių.

G.B.

Pilkųjų žąsų apskaitos duomenimis, ežere nakvojo 1628 paukščiai (kartu buvo dvi žąsys albinistės).

Dauguma rinkosi ežero centrinę dalį, o ne Miknonių pakraštį, kaip anksčiau. Paukščiai išskrido ryte tarp 6.40 ir 7.50 val. 

Tuo pat metu stebėjome virš ežero skraidantį žuvininką, net keturi jauni jūriniai ereliai vaikė ežero paukščius. Tiesa, gervės jų nelabai bijo. Vis dar gan daug nendrinių lingių. Stebėjome apie 20 gaidukų būrelį.

G.B., R.V., A.P. 

Vykdyta antra nakvoti sankaupoje suskridusių gervių apskaita.

Viso 1101 paukštis suskaičiuotas parskrendant į Žuvinto pelkę ir ežero salą: 498 nusileido pelkės Rudės plynėje, 35 - Liepakojų pelkėje ir 568 - ežero saloje. Paukščiai rinkosi nuo 18.10 val iki 20.00 val.

Ežere vakare srebėjome virš 80 baltųjų garnių, apie 280 kormoranų.

A.P., G.B.

Skaičiuojame gervių sankaupas:

18¹⁰ - 20¹⁵val. į Žuvinto pelkės Rudės plynę nakvynėn suskrido 986 gervės; į Žuvinto ež. salą - 234 paukščiai. Viso - 1220 gervių.

Jūršarkė, vienas garsiai pypsintis paukštis, stebėta skraidanti virš Žuvinto -  tarp pakrantės ir salos.

Šioje Lietuvos dalyje ji tikrai reta. Rezervate, Amalvo polderio užlietose pievose paskutinį kartą matyta 2011 m., o Žuvinto ežere - daugiau nei prieš 10 metų.

Kur kas aktyviau, nei ankstesnėmis dienomis migruoja didžiosios kuolingos.  

(G.B.)

Pilkųjų žąsų būrys gerokai padidėjo. Šiandien ryte, tarp 5⁵⁰ ir 6⁴⁰val. iš ežero pakilo 1935 žąsys - bene didžiausiais iki šiol kada nors skaičiuotas pulkas, jame ir dvi beveik visai baltos albinistinės žąsys.

Gerokai daugiau ir baltųjų garnių - jų ežere bus netoli 50. Nakvoję kažkur Žuvinto Riečių pelkės pakrašty, anksti ryte jie pasklido po visą ežerą.

(A.P., G.B.)

Meldinės nendrinukės dar neapleido Žuvinto paežerės viksvynų.

Pradėjus kirsti viksvynų žolę ties Grebele, Žuvinto paežerėje aptikome vieną drugių vikšrais antros vados jauniklius šeriančią patelę. Tą sklypo dalį paliekame nešienautą ne tik, kad labai reta rūšis sėkmingai užaugintų jauniklius. Viksvų ten nekirsime iki sekančių metų, stengdamiesi kuo mažiau keisti nendrinukių buveinę.

(G.B.) 

Pilkųjų žąsų sankaupos Žuvinte viršijo tūkstantį paukščių.

Tiek jų suskaičiuota išskrendant iš ežero tekant saulei. Tikslesnį skaičių pasakyti kiek sunku, nes sudėtinga suskaičiuoti į visas puses iš ežero išlekiančius paukščius. Dauguma jų nakvoja ežero šiaurinėje dalyje, už salos.

G.B.

Pievinės lingės patinas, vakare, jau prietemoje paežere nuskrido link Salaitės pusiasalio (G.B.).

Du juodkrūčiai bėgikai maitinasi ant iškilusių dumblo salelių ties Bambenos delta. Čia pat stebėti ir tikučiai. Žuvinte dabar labai seklu, sekliausiose vietose vandens tik per sprindį.

Po perėjimo sezono ežere paukščių - mažiau. Kiek daugiau pilkųjų žąsų, viso ežere suskaičiavome 188. Viso vandens paukščių apskaitos maršruto metu stebėti 14 rūšių, 336 paukščiai. Dauguma ančių ir gulbių šeriasi, išmetusios plasnojamąsias plunksnas – nepaskrenda ir priverstos slapstytis atokiausiuose kampeliuose. Žuvėdrų ežere beveik nebeliko, stebėtos ik pavienės upinės ir dvi jauniklės juodosios žuvėdros (R.V.). 

Dvi meldinės nendrinukės gieda, viena šalia kitos Žuvinto paežerės pievose. Kitose Žuvinto jų apsaugai svarbiose teritorijose, jų jau nebesigirdi (R.V.).

Trys migruojančios didžiosios kuolingos stebėtos praskrendant virš Kiaulyčios pelkės (R.V.).

Žuvinto biosferos rezervato žemapelkinėse pievose gieda 4 meldinės nendrinukės patinėliai. Tai pirmas stebėjimas, po daug metų, kada visose Žuvinto meldinės nendrinukės apsaugai svarbiose teritorijose gieda bent po vieną patinėlį (R.V.)

Meldinės nendrinukės patinas gieda Liepakojų pelkėje, šią žiemą iškirstų krūmų plote. Čia meldinės nendrinukės negirdėtos jau daug metų. Tik po kirtimų atvėrus plynus viksvinių pievų plotus meldinė nendrinukė vėl užgiedojo. Pradeda skraidyti baltųjų gandrų jaunikliai (G.B).

Rezevate šiais metais užregistruoti 55 baltųjų gandrų lizdai, 38 iš jų buvo užimti. Sėkmingai perėjo 35 poros, kurios išaugino 112 gandriukų. Vidutinis vados dydis – 3,2 jaunikliai. Tai rekordiniai duomenys per visą baltųjų gandrų lizdų stebėjimo laikotarpį.

Patikrinus juodojo gandro lizdą Buktos miške, paaiškėjo, kad šie savo ilgamečio lizdo šįmet neužėmė arba perėjo nesėkmingai. Aptikta tik jų lankymosi lizde žymės. Taip pat neužimti ir naujai iškelti trys dirbtiniai lizdai juodiesiems gandrams (R.V.)

Juodosios žuvėdros apleidžia savo kolonijas. Jaunikliai jau skraido, kolonijose pasiliko tik pavieniai lizdines teritorijas ginantys paukščiai (R.V.).

Žuvinto ežere gausėja pilkųjų žąsų. Maršutinės vandens paukščių apskaitos metu, suskaičiuti 145 paukščiai. Kurį laiką ežere jų nebuvo matyti, šėrėsi ir slapstėsi giliai švendrynuose (R.V.).

Dvi baltaskruostės žuvėdros praskrido ties Žuvinto sala (R.V.).

Gulbių giesmininkių pora kilo iš už Žuvinto Salos ir trimituodamos ilgai suko ratus. Toks elgesys rodo, kad pora augina jauniklius, tik juos kruopščiai slepia nuo pašalinių akių (R.V.).

Rudagalvių kirų kolonijos Žuvinte ištuštėjo, išskrido klajonėms po laukus. Ežere dabar galima pamatyti tik pavienius užskrendančius suaugusius paukščius ir svarankiškai skraidančius jų jauniklius (R.V.).

Rezervato griežlių apskaitų teritorijose, šiais metais griežia 59 griežlės. Daugiausiai (30) - Amalvos pelkės pakraščių pievose. Palyginti ne daug griežlių Amalvo polderyje - 7. Ankstesniais metais čia būdavo fiksuojama didžiausia griežlių koncentarcija rezervate, atskirais metais polderyje suskaičiuodavome 25-35 griežles.

Žaltyčio ežero šiaurinėje užpelkėjusioje dalyje švilpčioja švygžda. Eilė metų čia jų jau nebeaptikdavome (R.V.)

Juodųjų žuvėdrų kolonijoje - pirmas išsiritęs jauniklis. Didžioji dauguma rudagalvių kirų jauniklių jau skraido, tačiau dar laikosi kolonijose (R.V.).

Virš Žuvinto palių - didžiųjų kuolingų balsai, matyt prasideda vasarinė tilvikų migracija (R.V.).

Didžioji kuolinga pabaidyta Rudės plynėje. Čia pat suskaičiuotos penkios nerimaujančios tikučių poros, jiems dabar jauniklių auginimo metas (R.V.)

Tikučio jauniklis Rudės plynėje

Žuvinto žuvėdrų kolonijose peri: 116 juodųjų, 51 upinių žuvėdrų poros, pastarųjų lizduose jau išsiritę jaunikliai. Stebėta ir pavienė pora baltasparnių žuvėdrų, nors prieš trejetą savaičių buvo matomi ir gausesni jų būreliai.

Panašu, kad šiais metais Žuvinte bando perėti ir kelios kuoduotųjų ančių poros.

Šiais metais, Žuvinte perėjo daugėliau nei kasmet gulbių nebylių – 15 porų, kurių dauguma šiuo metu jau išvedusios jauniklius.

Žuvinte ir jo apyežeryje šįmet aptikti 36 nendrinių lingių lizdai, kai kurios jų įžūliai plėšikauja rudagalvių kirų kolonijose, grobdamos jauniklius (G.B., R.V.).

Žuvinte pradeda žydėti vandens lelijos (R.V.).

Meldinės nendrinukės patinas apsigyveno ir gieda viksvynuose ties Kampelių k. paukščių apžvalgos platforma. Šioje vietoje vienas paukštis buvo girdėtas prieš penkis metus. Ar toje vietoje gyvena ir patelė - neaišku. Tai trečias arba ketvirtas giedantis paukštis šįmet.  

(GB, AP).

Žuvininkas, suaugęs paukštis pavakare stebėtas virš Žuvinto gylės (R.V.).

Pievinės lingės patinas - ties Aleknoniais (R.V.).

Baltaskruostė žuvėdra - ties Žuvinto sala. Ežere pradeda žydėti lūgnės, alavijiniai aštriai, aukštapelkėje - spanguolės (R.V.).

Gulbių giesmininkių pora su 6 gulbiukais, vakare stebėta Žuvinto 7 kv., netoli rudagalvių kirų kolonijos (R.V.).

Ežero salos žiemą kirstuose nendrynuose gyvena trys geltongalvių kielių poros, pakraštyje - tiek pat raudonkojų tulikų. Ankstyvi nendrinių startų jaunikliai jau paliko lizdus.

 (A.P.)

Pora mažųjų žuvėdrų stebėta Žuvinto ežero saloje. Jos rezervate labai retos, kiek dažniau aptinkamos nebent Nemuno žemupio ir deltos smėlio salose. (G.B.)

Nepaisant žemapelkę užtvindžiusio lietaus, Kiaulyčioje tebegieda du meldinių nendrinukių patinai, dar švilpauja kelios švygždos.

Gulbės giesmininkės Žuvinto ežere jau išperėjo jauniklius, visa vada paliko lizdą. Paskui tėvus skraido ūsuotųjų zylių pirmos vados jaunikliai. Virš ežero vėl stebėtos baltaskruostės žuvėdros, 6 paukščiai. Ežere sparčiai gausėja pilkųjų žąsų. Matyt, tai nesėkmingai perėję paukščiai - suskaičiavome gerokai virš šimto. Matyt, tai ne tik Žuvinto, bet ir aplinkinių vandens telkinių žąsys. 

Žuvinto ežere jau nemažai žydinčių lūgnių - pirmosios pražydo prieš tris-keturias dienas.

(AP, GB)

Amalvo polderyje aktyviai medžioja pievinių lingių pora. 

Pievinė lingė stebėta ir Liepakojų pelkėje. Parskridusios paprastosios medšarkės, bene paskutinė paukščių rūšis (G.B.).

Žuvinto pakrantėje, virš pievų medžioja pievinė lingė (G.K.).

Geltongalvių kielių lizde - 4 neseniai išsiritę jaunikliai. Lizdas sukrautas ir gerai paslėptas kiminų kupste Rudės plynėje, į jį paukščiai patenka per vos pastebimą plyšelį. Panašu, kad šių retų kielių daugėja, per visą Rudės plynę nerimaujančių paukščių galima sutikti arti 15 porų. Taip pat šioje į aukštapelkę įsiterpusioje tarpinėje pelkėje peri: 4 poros pempių, perkūno oželiai, raudonkojų tulikų pora, tarp perinčių tikučių dar maišosi ir migruojantys tikučių būreliai.

Aukštapelkėje pradeda žydėti pelkiniai gailiai (R.V.).

Pievinių lingių pora pelkėje ties Naujavalakiais krauna lizdą. Parskridusios raudongalvės sniegenos (G.B.).

Žuvinto ež. pagrindinėje rudagalvių kirų kolonijoje Rago švendryne - apie 1100 lizdų. Tiksliau suskaičiuoti nepavyko - didelėje dalyje lizdų jau išsiritę kiriukai, kai kurie nebetupi lizduose.

(G.B.)

Pilkosios žąsys, vedančios savo žąsiukus ganytis į paežerę turi priešą - lapė kasdien užpuldinėja jų šeimynas, kaskart parsitysdama jau nemažus jauniklius. Dalis pilkųjų žąsų, matyt jau prarado vadas, nes susispietė į atskirą būrelį, o žąsų vados gerokai menkesnės nei anksčiau.

Beje, pasitraukė migrančių baltalakčių žąsų puklai. Viena kita dar užskrenda, bet tik tiek.

Parskrido čiurliai, gieda upiniai žiogeliai.

Virš Žuvinto ežero stebėti pelėsakaliai. Beje, sakalų, ypač sketsakalių, šiomis dienomis virš ežero išties gausu, gal ir dėl skėčių bei laumžirgių, o gal tiesiog vyksta intensyvi migracija. Juos stebime visą dieną, vienu metu danguje stebėjau iki 6 sakalų, o tai išties daug. Virš Žuvinto stebėti ne tik sketsakaliai, bet ir raudonkojis sakalas, patinėlis.

(G.B.)

Parskrido: tošinukės, volungės, margieji žiogeliai (G.B., R.V.).

Parskrido meldinės nendrinukės. Kiaulyčios pelkėje šių retų ir itin saugomų giesmininkų, šįmet  gieda du patinėliai (R.V.).

Griežia pirmoji griežlė, vienas paukštis girdėtas rapsų lauke Kumečių k., ties 8 kv. (R.V.).

Kumečių plynės pakraštyje (9 kv.) aptiktas tetervos lizdas su 8 kiaušiniais. Gegužės viduryje jau galima tikėtis išsiritusių jauniklių (R.V.). 

Lizdas gerai paslėptas, šalia pušelės tarp gailių.

Tetervos lizdo buveinė, Žuvinto palių aukštapelkėje.

Virš Žuvinto ežero - keli sketsakaliai, pirmi paukščiai. Ežero saloje šalia 150 gaidukų triukšmauja paprastųjų griciukų pora. Gaila, bet tai bus bene vienintelė pora šįmet rezervato teritorijoje.

Į ežero nendrynus parskrido pirmos mažosios krakšlės.

(G.B.)

Į sodybas prie direkcijos pastato parskrido ir švilpauja grąžiagalvė.

(G.B.)

Į Žuvintą parskrido baltasparnės ir baltaskruostės žuvėdros - po kelis paukščius stebėtos šalia pagausėjusių juodųjų žuvėdrų. Ežere gan gausiai ritasi skėtės, tad žuvėdroms yra maisto.

Rastame gulbės giesmininkės lizde, ten pat, kaip ir pernai  - 7 kiaušiniai. Nemažėja, netgi daugėja migrančių žąsų - ežero gylėje plūduriuoja apie 3000 paukščių.

(G.B.)

Žaliakojis tulikas stebėtas tikučių būryje, užmirkusioje pievoje prie Mažųjų palių (2 kv.) (G.B., R.V).

Švygždų monitoringo metu, suskaičiavome 26 rezervato žemapelkėse vakarais švilpčiojančias švygždas.

Prasidėjo tilvikinių paukščių apskaita, jau dabar galima sakyti, kad apskaitų teritorijose peri: apie 60 perkūno oželių, virš 50 porų pempių, 5 poros raudonkojų tulikų.

Amalvos aukštapelkėje pražydo balžuvos ir bruknės (R.V.). 

Žuvinte vėl vasariškai šilta, o smulkių giesmininkų kaip nėra taip nėra. Atliekant maršrutines apskaitas ežere nendrynuose - tik nendriniai žiogeliai, nendrinės startos, ūsuot. zylės ir remezos.

Kažkur užtruko ežerinės nendrinukės, didžiosios ir mažosios krakšlės - negirdėjom nei vienos, nors ankstesniais metais tokiu laiku jų jau būna gausu.  Tiesa, pagaliau pavyko pamatyti keliolika šelmeninių kregždžių, nors pirmos parskrido prieš porą savaičių.

Pirmąkart šįmet stebėjome mažąjį kirą, ežere atrodo, yra dvi gulbių giesmininkių poros - viena pora sukiojasi X kvartale, kitas įtartinas paukštis - V kv. kur pernai perėjo. 

Bambenos ir Kiaulyčios deltoje - 11 pilkųjų ančių, V kv. - 34 rudagalvės antys. Žuvinto Saloje gausu tilvikų - 20 vidutinių kuolingų, apie pora šimtų gaidukų, 5 ar 6 pempių poros, pora raudonkojų tulikų, 7 žaliakojai tulikai. 4 pilkųjų žąsų poros ten gano jauniklius. Saloje kuriasi rudagalvių kirų kolonija, bet lizdai dar tik kraunami, keliuose - po 1 kiaušinį.

Ežero kinyse ir Saloje suskaičiavome 6 perinčių gervių poras. Žąsų (baltakakčių ir želmeninių) ežere tarp 1,5 - 2 tūkst. 

Neršia karšiai.

Paežerės Gojaus miškelyje pagaliau pragydo lakštingala. Gausiai pasirodė uodai, bet dar nekanda.

(A.P, G.B)

Ežere ties Salaite - 22 baltaskruostės berniklės želmeninių ir baltakakčių žąsų būryje (R.V.).

Parskrido: geltongalvės ir geltonosios kielės, kiauliukės, žaliosios pečialindos (G.B., A.P.).

Pievinio kalviuko lizde jau pilna dėtis

Parskrido: juodosios žuvėdros, didžiosios krakšlės, ežerinės nendrinukės, juodgalvės devynbalsės (R.V., G.B.).

Du juodakakliai kragai vidurdienį stebėti Žuvinto ežero gylėje (R.V., A.P.).

Dauguma perinčių pilkųjų žąsų jau išperėjo jauniklius (G.B.).

Parskrido gegutės (R.V, G.B.).

Parskrido pilkoji devynbalsė (R.V.).

Sumažėjo migruojančių žąsų, tikriausiai dalis jų jau suskubo tolyn į perimvietes tundroje. Ryte suskaičiuota 1130 į laukus išskrendančios žąsys, absoliuti jų dauguma - baltakaktės. Skridimo laikas - 5:50 - 6:20 h (A.P, G.B, R.V).

Parskrido upinės žuvėdros, pora paukščių skraidžioja pietinėje Žuvinto dalyje (10 kv.). Rago švendryne - du rudakakliai kragai (G.B.).

Rezervate perintys jūriniai ereliai įnikę medžioti žąsis. Šiandien vidurdienį užpuolė baltakaktę žąsį  virš ežero gylės, bet tik sužeidė  ir ilgą laiką skraidė virš nelaimėlės, bet taip ir neištraukė iš vandens, mat žąsis puikiai nardė. Šįmet ne pirmą kartą stebime, kaip įgudęs erelis ore sumedžioja žąsį, jei tik įsisuka į jų pulką. 

Keista tik, kad dar nesudraskė ežero saloje atvirai perinčios gervės.

Kūmuoja raudonpilvės kūmutės. Žydi kiaulpienės. Remezos Žuvinto pakrantėje baigia pinti savo išskirtinį lizdą - krepšį (R.V.).

Parskrido ankstyvosios pečialindos. Vakarais švilpčioja žemapelkių gyventojos - švygždos. Liepakojų pelkėje pakeltas oželis nykštukas, jų balsai čia girdimi visą naktį, čia pat nakvynei renkasi apie 70 gervių (G.B., R.V.).

Vidutinė kuolinga šūkčiodama tik jai būdingu balsu praskrido virš Žuvinto ežero (6 kv.). Parskridę plovinės vištelės, patino balsas girdėt ties Dovinės ištakomis. Gaidukas - pavienis paukštis tupinėja ant nedidelės kinies, netoliese - gulbių giesmininkių pora (10 kv.). Rudagalvių kirų kolonijos lizduose - pirmieji kiaušiniai (G.B., R.V.).

Parskridę nendriniai žiogeliai svirpia Žuvinto nendrynuose (G.B.). 

Virš Žuvinto skraido pirmosios šelmeninės kregždės (G.B.).

Oželis nykštukas pakeltas Amalvo polderyje. Šis migrantas bene arčiausiai prisileidžia žmogų ir purpteli iki jo belikus vos žingsniui, bet tik tuomet jį ir pastebi (R.V.).

Amalvos pelkės šiauriniame pakraštyje pievoje šoka 4 tetervinai patinai (R.V.).

Reti migrantai baltaskruostės berniklės, 26, daugiausia jauni paukščiai apsistojo bendrame baltakakčių žąsų dominuojamame būryje Žuvinto ežere.

Paežerės Epušės pusiasalyje - parskridusio paprastojo griciuko balsas. Žemapelkėje ties Grebele - oželis nykštukas (AP). 

Žuvinto ežero saloje, kur žiemą iškirstos nendrės, kelintą vakarą girdėti didžiosios kuolingos balsas (GB). Salos viduryje peri gervių pora. Iš direkcijos pastato bokštelio matyti lizde tupintis paukštis.

Amalvo polderyje - paprastasis griciukas, 5 raudonkojai tulikai. Polderio kanaluose - brastiniai tilvikai, apie 20 šaukštasnapių ančių kartu su kryklėmis ir didžiosiomis antimis. Aktyvios rupūžės, pabudusios raudonpilvės kūmutės. Vakare nugriaudėjo pirmoji pavasarinė perkūnija (R.V.).

Rastas neįprastoje vietoje sukrautas gervės lizdas. Perėti paukščiai susiruošė žemame aukštapelkiniame pušyne, 2 miško kv., apie 800 m nuo pakraščio. Pats lizdas - ant šlapių kiminų, plote tarp kupstų.(G.B.)

Parskridę brastiniai tilvikai, du pavieniai paukščiai pakelti iš Mažąsias palias juosiančių kanalų (1 kv.) (R.V.).

Sumažėjo Žuvinte nakvojančių šiaurinių žąsų. Šįryt suskaičiuota apie 5000 išskrendančių į laukus žąsų (G.B.).

Paežerėje pražydo pirmos pelkinės purienos. (A.Pa.)

Ausuotasis kragas plauko būryje kartu su kuoduotomis ir rudgalvėmis antimis (9 kv.)  - pirmoji registracija Žuvinte šiais metais (R.V.).

Vandens paukščių apskaitos Žaltyčio ir Amalvo ežeruose. Žaltyčio ežere suskaičiuota 23 rūšių, 1822 paukčiai iš jų 1000 rudagalviai kirai. Gausu ančių: cyplių (228), kuoduotojų ančių (148), rudagalvių kryklių (94), klykuolių (83). Stebėti 6 mažieji dančiasnapiai, pora smailiauodegių ančių. Didžiausias paukščių susitelkimas - centrinėje ežero dalyje.

Amalvo ežere paukščių palyginus - nedaug. Suskaičiuota 5 rūšių, 63 paukščiai, daugiausia ančių (R.V).

Pirmoji maršrutinė paukščių apskaita Žuvinto ežere. Suskaičiuota 2116 paukščiai, iš jų 1500 šiaurinės žąsys. Įdomesnės rūšys: 10 kv. stebėta 8 smailiauodegės antys, 7 šaukštasnapės antys, dvi poros mažųjų dančiasnapių ir pora gulbių giesminikių, dar viena giesminikė aptikta 4 kv.,  (R.V)

Būrelis gaidukų, 11 paukščių, stebėti Amalvo polderyje. Patinai dar neužsiaugino puošnių plunksnų, vos matosi apykaklės spalvos. Labai ankstyva registracija. Ten pat - 3 gulbės giesmininkės (A.P.).

Pirmoji pavasarinė žąsų sankaupų apskaita. Suskaičiuota 8890 ežere nakvojusių žąsų. Tiek žąsų pavasarį Žuvinte buvo tik 2008 m. Skridimo pradžia - 6 val., pabaiga - 8:10 val. Vienos pirmųjų kartu su žąsimis išskrido ir dvi baltaskruostės berniklės (R.V.).

Prie Žuvinto Salos apsistojo 15 smailiauodegių ančių būrelis (R.V).

Amalvo polderyje - pirmieji gaidukai (2♂+1♀). Parskridę ausuotieji kragai (R.V.)

Parskrido pilkosios pečialindos. Buktos miške žydi plautės, vištapienės, pradeda žydėti baltažiedės ir geltonžiedės plukės, dar nenužydėjo žibuoklės (R.V.).

Parskrido: baltieji gandrai, baltosios kielės. Miigruoja: šaukštasnapės ir smailiauodgės antys (G.B, A.P).

Nendrinė lingė (♀) praskrido virš Žuvinto pakrantės nendrynų - pirmoji šįmet. Ties Prieplauka plūduriuoja 38 laukių būrelis. Ties Epuše ir Sala žvejoja baltieji garniai (R.V.).

Parskridę: liepsnelės, pieviniai kalviukai, paprastosios ir dūminės raudonuodegės. Prasidėjo pavasarinė varliagyvių migracija, iš žiemos miego pabudo ežiai. Amalvos pelkėje prieš saulę jau šildosi angis (G.B).

Ryte girdėt pirmoji paprastojo kikilio giesmė (G.B.).

Buktos girioje žydi žalčialunkiai (R.V.).

Keturi mažieji dančiasnapiai (3♂+1♀), šalia Žuvinto prieplaukos, plaukioja būryje kartu su didžiosiomis antimis (R.V.).

Parskrido raudonkojai tulikai. Rudagalviai kirai jau užėmė savo įprastą kolonijų vietą - Viensėdžio švendryną (R.V.).

Žuvinto ledas yra. Vakarų vėjas drasko ledą nuo centrinės ežero dalies, iš po nakties atsivėrusios properšos sparčiai didėja. Properšose nemažai vandens paukščių (R.V.).

Stebėti du baltieji garniai, parskridę rudgalvės kryklės (G.B.).

Parskrido: strazdai giesmininkai, ilgasnapės vištelės, perkūno oželis (G.B.).

Šeši tetervinai patinai maitinasi Kumečių k. šalia palių esančiuose laukuose. Gan gausiai migruoja šiaurinės žąsys (R.V.).

Parskrido karveliai keršuliai (G.B.).

Gulbių giesmininkių pora tupinėja ir šūkauja ant Žuvinto ledo. Peržiemoję skraido drugiai: dilgėlinukai, spungės. Atkuto pirmos varlės (R.V.).

Dovinės aukštupyje tarp gausybės didžiųjų ančių pasirodė ir pirmosios dryžagalvės kryklės bei rudagalvės antys (R.V.).

Dovinės žemupyje stebėti pirmieji rudagalviai kirai, Daukšių gyvenvietėje - čivyliai (J.B.).

Auštant, stambus vilkas iš Žuvintų kaimo, per laukus, traukė į palias (R.V.). 

Aukštapelkėje pasirodė kupstinių švylių daigai. Pelkės įšalas dar tvirtas, bet sparčiai tirpsta (R.V.).

Javinės lingės patinas stebėtas prie Dovinės upės (J.B.).

Buktos miške dygsta grybai pavasario pranašai - austriškosios plačiataurės. Aktyvios naminės pelėdos (R.V.).

Žuvinto pakrantėje (6 kv.) iš nendryno pakilo didysis baublys (A.Pa.).

Želmeninės žąsys, maždaug 60 paukščių, pirmąkart šįmet stebėtos vakare virš ežero. Greičiausiai, čia ir nakvos. Pirmąkart Gojaus miškelyje Žuvinto paežerėje stebėta ir slanka.

(G.B.)

Virš ežero praskrido apie 20 pempių būrys (R.V.).

Gausėja parskridusių pilkųjų žąsų, virš Žuvinto dažnai galima matyti praskrendant po 3-6 paukščius. Stebėtas ir nemažas būrys sidbarinių kirų (R.V.).

Ežero ledo storis 21-30 cm (R.V.).

Parskrido pempės - virš Amalvos pelkės stebėtas 7 paukščių būrelis. Gervės parskrido ir į Buktos miško pakrašius - ties Vartų k. laukuose trimitavo 3 paukščiai (R.V.).

Dovinės aukštupyje - 5 klykuolės ir laukys (J.B.).

Virš Žuvinto praskrido 4 pilkosios žąsys, girdėti dirviniai vieversai, paežerėje stebėtas varnėnų pulkelis, pelkėje - gervių balsai. 

Ledo storis siekia 32 cm (R.V.). Teka klevų sula (A.Pa.).

Buktos miške žydi pavienės žibuoklės (R.V.).

Į Salaitės pusiasalį parlėkė pirmoji pilkoji žąsis (R.V.). 

Žuvinto ledas neskuba tirpti, jo storis dar siekia 33 cm., bet ties intaku - Bambena jau atsivėrė properša. 

Apsiskraidė bitės (G.B.). Paežerėje karklų krūmų šakelės jau pasipuošę išsprogusiais pumpurais.

Žuvinto ledas sustorėjo iki 39 cm (R.V).

Mažosiose paliose (3 kv.) aptikti tauriojo elnio patelės pėdsakai. Elniai rezervate pastoviai negyvena, pastebimi tik užklystantys žvėrys (G.B.). 

Du vilkai iš Didžiųjų palių per Dovinės užtvanką perėjo į Mažąsias palias (J.B.).

Pavasariškai pragydo didžiosios zylės (G.B.).

Žuvinto ledas sustorėjo iki 34 cm (R.V.).

Ežero pakrantėje - Salaitės nendryne žiemoja nendrinė starta (G.B).

Ežero šiaurinėje aptikti dviejų vilkų pėdsakai, pirmą kartą šiais metais ant ledo (G.B).

Žuvinto paežerėje apsigyveno nedidukė ūdra. Dieną ją stebėjome smagiai šmirinėjant tarp direkcijos pastato ir ežero kranto, o naktį išpėduotas kaimynų sodelis. Dabar, kai stipriai atšalus ežero ledas kasdien storėja, ir ūdra ne bet kur randa eketę įlysti į vandenį.

Žuvinto ledas per penkias dienas pastorėjo dar 11 cm ir  priaugo iki 26 cm storumo (R. V.).

Ledo storis ant Žuvinto pasiekė 15 cm, pakraščiuose kur sniego daugiau - 7,5 cm (R.V).

Žuvinto Salos berže - 4 jūriniai ereliai. Ties Epušės pusiasaliu ledu bėga ūdra (14h). Ežere net 7 ūdrų pėdsakai: patelė su jaunikliu ir viena pavienė ūdra gyvena 9-10 kv. ir Bambenos žemupyje, patelė su dviem jaunikliais ir viena pavienė - Dovinės ištakų rajone, lankosi Saloje (G.B.).