Gamtos dienoraštis

Virš Žuvinto praskrido javinė lingė patinas (R.V.).

Sugrįžta varnėnai. Ryte būrelis pralėkė ežero pakrante (R.V.).

Traukia vieversiai. Po keletą paukščių čirendami skrenda virš vis dar ledu sukaustyto Žuvinto ežero. Ledas sparčiai tirpsta, per pastarąsias penkias dienas suplonėjo 3-4 cm ir dabar tesiekia 13 - 17 cm (G.B., R.V.).

Stebėtos pirmosios pempės  - trys paukščiai praskrido virš Žuvinto ežero.

Gervės parlėkė ir į Žuvinto ež., vienas paukštis klykauja ant kinies šalia Salos, pora - ežero pakrantėje.

Gausėja pilkųjų žąsų, vis dažniau ežere girdisi jų balsai, matosi iš vienos ežero vietos į kitą poromis perskrendantys paukščiai (R.V.).

Pamažu sugrįžta gervės. Bent kelios poros klykauja Kiaulyčios pelkėje.

Ties Polimo ežerėliu aukštapelkėje pakilo 8 tetervos.

Vyksta kurapkų tuoktuvės. Vos sutemus patinėlis šūkčioja Vartų k. laukuose.

Aukštapelkėje iš po kiminų lenda kupstinių švylių daigai (R.V.).

Parskrido pirmoji gervė. Žuvinto paežere nuskrido link Epušės pusiasalio (R.V., A.P.).

Pora pilkųjų žąsų nusileido ant Žuvinto ež. ledo - pirmosios šiais metais (A.P., G.B., R.V.). 

Peršlapus ir sušalus į ledą ežerą dengusiam sniegui, Žuvinto ledas pastorėjo iki 16 - 20 cm. Nuo sausio vidurio ledas kurį laiką buvo pavojingas dėl atsivėrusių, o vėliau nevienodai užšalusių ir užsnigtų properšų (R.V.).

Pasibaigusi vilkų apskaita rodo, kad šią žiemą Žuvinto gamtiniame rezervate laikosi tik du vilkai. Sprendžiant iš pėdsakų dydžio ir veiklos požymių, panašu, kad tai susiporavusi vilkų pora. Jų poros ilgalaikės, iki vieno iš partnerių žūties (R.V.).

Aktyvios naminės pelėdos. Dvi patelės kažko nepasidalindamos triukšmavo vidurį dienos, Buktos miško pakraštyje raiste prie palių (17 kv.) (R.V.).

11 tetervinų būrelis, beveik vien patelės, pakilo iš plynės šalia Polimo ežerėlio Didžiųjų Žuvinto palių vidurį (G.K.). 7 tetervinų patinų būrelis pastebėtas parskrendant iš laukų į palias Kumečių plynėje. Keletas pavienių tetervinų stebėjimo atvejų, šią žiemą užregistruota ir Mažosiose paliose (R.V.).

Stambus vištvanagis pastebėtas Buktos miško ir palių sandūroje, vadinamam lage (G.B.).

Buktoje groja geniai (R.V.).

Ryte virš Žuvinto ež. - kelių mažųjų gulbių balsai.

Atšilus orui atkuto varlės. Išbrinko alyvų pumpurai, laukuose neliko sniego, o ežero ledas žmogaus nebelaiko. Užtai ant Simno ir Giluičio ež. dar tupi žvejai.

Startsakalis stebėtas papalyje ties 6 kv. Netoliese jau kurį laiką gyvena paprastojo fazano patelė (G.B.).

Žuvinto ledas sušalo iki 11 cm storio (R.V.).

Žuvinto pakrantėje - keturi žiemojantys varnėnai (G.B.).

Žuvintas vėl užšaldinėja. Properšose - 12 didžiųjų dančiasnapių, 2 klykuolės (G.B.).

Žuvinto ledas visiškai ištirpo. Ežero viduryje (5 kv.) girdėtos mažiausiai dvi pilkosios žąsys (G.B.).

Žuvinto ežere atsivėrė properšos (G.B.)

Užplūdusi šiluma ir lietus nutirpdė Žuvinto ledą iki 9 cm, atsirado properšų (R.V.).

Žuvinto ledas tirpsta. Per šiltą, vėjuotą ir lietingą savaitgalį, ledas paplonėjo 2 cm. Dabar ledo storis tesiekia 13 cm.

Balinė pelėda - Didžiųjų palių retmėje (20 kv.) (R.V.).

Audra su lietumi naktį ir ryte gerokai aptirpdė ežero ledą, o drungnas vėjas atpūtė ne tik būrelius sidabrinių kirų, bet ir baltąjį garnį, kelias gulbes.

Žuvinto ledo storis - 15 cm.

Pabaidytas didysis baublys pakilo iš Epušės pusiasalio nendrynų (G.B.).

Žuvinto ežere, ant ledo ties Kiaulyčia (10 kv.) ir Linkime (4 kv.)  – ilgasnapės vištelės pėdsakai. Vilkabūdėje (10 kv.) ir Dovinės ištakose (4 kv.) aptikti nutrijos pėdsakai (G.B.).

Žuvinto ledas pastorėjo iki 14 cm (R.V.).

Ledas ant Žuvinto ežero siekia 9 cm (R.V.).

Viena pempė šiandien stebėta virš Žuvinto (AP). Vakar - trys baltieji garniai, vakare girdėti skraidantys didieji baubliai. Ant ledo nakvojo nebylės gulbės, tačiau migruojančių žąsų jau nebesigirdi. (GB)

Šiąnakt užšalo Žuvintas, beliko tik kelios nedidelės properšos, į kurias susitelkė 52 gulbės nebylės ir apie šimtą didžiųjų ančių, taip pat ežere nakvojo ir žąsys iš Šiaurės (R.V.)

Baltieji garniai, trise praskrido virš Žuvinto ežero (G.B.).

Mažieji dančiasnapiai, 5 paukščiai stebėti Žuvintų gylėje (A.P.).

Žuvinto Prieplaukoje, jau kelios dienos įprato laikytis apie pusė tūkstančio didžiųjų ančių būrys (R.V.).

Žuvinte ežere nakvoja 1567 žąsys. Dominuoja želemeninės, kiek mažiau baltakakčių, tarpe jų stebėta ir baltaskruostė berniklė. Žąsų išskridimo laikas - 8:20-8:45 h (A.P.,R.V.).

Šaukštasnapės antys, 8 paukščiai (2 patinai ir 6 patelės) plūduriuoja keliašimtiniame didžiųjų ančių būryje, tai labai vėlyva šios rūšies registracija (A.P.,R.V.).

Pilkosios žąsys, 9 paukščiai -  nuimtų kukurūzų laukuose ties Gluosnininkais.

Gali būti, kad tai paskutinis šios rūšies stebėjimas šiais metais. Įprasta, kad pilkosios žąsys išskrenda jau rugsėjo mėn. Pernai Žuvinte būrelis pilkųjų užsibuvo iki spalio 28 d. (G.B.,R.V.).

Virš Žuvinto praskrendant stebėti 4 baltieji garniai, tai irgi gana vėlyvas šios rūšies stebėjimas (G.B.,R.V.).

Vandens paukščių apskaitos maršrutas Žuvinto ežere. Suskaičiuoti 20 rūšių, 2719 paukščių. Šiomis dienomis. esant šalnoms, daug kur, tarp kinių ežero paviršių dengia plonas ledas, tad ir paukščiai telkiasi tik pačiose atviriausiose ir neužšąlančiose vietose. Ties Žuvinto pagrindinio intako – Bambenos delta, jų galima suskaičiuoti per du tūkstančius. Daugiausiai didžiųjų ančių, tarp jų stebėta ir retesnių vandens paukščių: gulbių giesmininkių (3), pilkųjų ančių (17), cyplių (4), šaukštasnapių ančių (4), mažasis dančiasnapis (♀), laukių (24). Ežerą lanko gausūs būriai želmeninių ir baltakakčių žąsų, dar stebėtos ir vėlyvos 8 pilkosios žąsys.

Nepaisant gerokai atvėsusių orų, Žuvinto neapleidžia ir baltieji garniai (10).

Ežero Salos pakraštyje, prieš saulę šildosi pusšimtis didžiųjų kormoranų ir tiek pat sidabrinių kirų.

Ant plonyčio ledo ilsėjosi javinė lingė (♂), nuo kinies pakraščio pakilo oželis nykštukas (G.B.,R.V.).

Žuvinte daugėja nakvojančių žąsų iš Šiaurės, šįryt jų suskaičiavome jau arti trijų tūkstančių (2920), tarp jų, dar bent šimtas pilkųjų. Išskridimo laikas – 8:00-8:50 h (A.P.,G.B.,R.V.).

Tulžys - Žuvinto ežero prieplaukoje. Tulžiai biosefros rezervte negyvena (R.V.).

Sakalas keleivis, jaunas, labai šviesus paukštis, stebėtas Žuvinto salos berže (A.P., G.B., R.V.).

Suskaičiuotos Žuvinte nakvojusios žąsys – 1913, dominuoja želmeninės, yra bent keli šimtai pilkųjų. Skridimo laikas – 7:50-8:40(R.V.)

Ežero gylėje stebėta gulbė giesmininkė, virš Salaitės medžiojo javinės lingės patinas. Saloje, kaip beveik kiekvieną rytą, vis pagainiodamas vandens paukščius, budi jūrinis erelis (R.V.).

38 migruojančių gervių būrys praskrido virš Žuvinto ežero. Tokius iš šiauresnių kraštų traukiančius gervių būrius, pasitaiko stebėti iki pat vėlyvo rudens (R.V.).

Tūbuotasis suopis – stebėtas virš Žuvinto ežero. Tai pirmoji, šį rudenį, šio svečio iš Šiaurės registracija (G.B., R.V.). 

Maršrutinės vandens paukščių apskaitos metu Žuvinto ežere suskaičiuoti dvidešimties rūšių 892 paukščiai. Daugiausiai didžiųjų ančių (218) ir pilkųjų žąsų (206). Gana gausus būrys – rudgalvių ančių (84), tai pat laukių (88), net 15 – retų, pilkųjų ančių (G.B., R.V.). 

Žuvinte gausėja žąsų atskridusių iš Šiaurės. Šįryt suskaičiavome 1402 ežere nakvojusias žąsis, tarp jų vis dar yra pilkųjų, tačiau per didelį atstumą sunku išskirti rūšis ir įvertinti jų procentinę dalį. Skridimo laikas 6:55 – 8:00 (G.B. R.V.).

Baltnugaris genys sugautas ir sužieduotas voratinklinėmis gaudyklėmis Žuvinto paežerėje. Šis Raudonosios knygos sparnuotis saugomas, jo įprastoje buveinėje - Buktos girioje. Žuvinto pakrantėse paprastai galima pamatyti užklystant, tik įprastą didįjį genį, tad šios genių rūšies sugauti nesitikėjome.

Paukščiai Žuvinte žieduojami nuo rugsėjo 30 d. Per tris dienas sužieduoti dešimties rūšių, 45 paukščiai. Daugiausia mėlynųjų zylių (24), kiek mažiau kitų rūšių: didžioji zylė (5), ankstyvoji pečialinda (4), alksninukas (3), strazdas giesmininkas (3), liepsnelė (2), juodasis strazdas (1), nendrinė starta (1), kikilis (1), baltnugaris genys (1); (R.V.).

Rudasis peslys stebėtas skrendant nuo Gojaus Žuvinto paežerėje, link Aleknonių k. Tai nauja rūšis rezervate, lig šiol Žuvinto apylinkėse šis itin retas sparnuotis dar nebuvo registruotas (A.P.).

Prasidėjo intensyvi gervių migracija. Tikrai vietines gerves, 11 paukščių, nakvojusias paliose stebėjome vakar, o šiandien  danguje vienas po kito slenka aukštai skrendančių gervių virtinės. Jų Žuvintas, atrodo nedomina, nes paukščiai nesustodami skrenda ir dieną ir naktį.

Š.m. rugsėjo 19 d. popiet padegta nušienauta pieva Žuvintų k. šalia miškelio Žuvinto paežerės Epušės pusiasalyje, Kiaulyčios botaniniame zoologiniame draustinyje ir paruošti išvežti trys sausų viksvų rulonai.

Rezervato direkcijos darbuotojai, vykdę gamtotvarkos darbus gretimame Dambavaragio kaime, pastebėjo dūmus ir informavo direkciją apie galimą gaisrą. Direkcijos darbuotojų ir Krokialaukio priešgaisrinės komandos pastangomis rankomis per 3 val. ugnis užgesinta, preliminariais skaičiavimais išdegė iki 1 ha nušienautos pievos ir apie 3 ha nešienauto viksvyno ir nendryno plotas.

Sausas viksvas rezervato direkcija perdirba į biokuro granules, kuriomis kūrenamas direkcijos pastatas.

Rezervato gyvūnų sąrašuose, nauja graužikų rūšis – lazdyninė miegapelė (Muscardinus avellanarius), aptikta Buktos miške.

Tai nėra didelis atradimas, niekam net nekilo abejonių, kad Buktoje - lapuočių miške, gyvena lazdyninės miegapelės. Tik rezervato gamtininkai jų specialiai čia neieškojo, o esami gyvūnų sąrašai apsiribojo tik Žuvinto gamtiniame rezervate aptiktomis rūšimis. Tam, kad papildyti rūšių sąrašą nauja rūšimi, reikia realių faktinių stebėjimų.

Aptikti miegapeles nėra taip paprasta, nes tai naktiniai gyvūnėliai ir dieną atsitiktinai jų nepastebėsi. Tam geriausias būdas yra inkilų patikrinimas, kuriuose šiltuoju metų laiku dažnai įsikuria ir miegapelės.

Šį pavasarį, padedant Liudvinavo Kazio Borutos vidurinės mokyklos ir Vilniaus Žvėryno gimnazijos mokiniams, buvo iškelti 54 inkilai, kai kurie iš jų specialios konstrukcijos miegapelėms. Pagal miegapelių monitoringo metodikas, inkilai buvo tikrinami gegužės antroje pusėje ir rugsėjo viduryje.

Pavasarinio inkilų patikrinimo metu paaiškėjo, kad didžiąją dalį inkilų, kaip ir turėjo būti, perėjimui užėmė paukščiai, daugiausiai – didžiosios zylės. Tik viename jų, buvo aptiktas miegapelės lizdas. Rudeninio patikrinimo metu, net dvylikoje inkilų aptikome miegapeles ar jų lizdus, o penkiuose iš jų ir pačias miegapeles.

Daugelyje šalių lazdyninės miegapelės yra retos ir saugomos. Lietuvoje, ši rūšis, gana dažna, paplitusi beveik visoje šalyje, aptinkama lapuočių ir mišriuose miškuose su vešliu traku (R.V.).

Lazdyninė miegapelė Buktos miške

Anksti ryte skaičiuojame ežere nakvojusias žąsis. Pilkųjų žąsų būriai labai sumažėjo, suskaičiavome tik 338 į laukus išskrendančius paukščius. Lauksime žąsų antplūdžio iš Šiaurės, pirmieji paukščiai jau atskrido (G.B., R.V.).

Atskrido pirmosios žąsys iš Šiaurės. Stebėta septynios želmeninės žąsys, bet žąsų būriuose girdėti ir baltakakčių balsai.

Maršrutinė Žuvinto vandens paukščių apskaita. Suskaičiuota 1200 paukščių, daugiausia ančių - apie pusę tūkstančio, kaip visada gausiausia didžiųjų (300). Smagu matyti, kad ežere gausėja ir rudagalvių ančių (120), kurios kažkada čia buvo dominuojančios antys. Gausiai ežere apsistoję didieji kormoranai (197) ir baltieji garniai (55). Suskaičiuoti 166 laukiai, gana gausu gulbių (39), stebėtos ir keturios gulbės giesmininkės (G.B., R.V.).

Pilkųjų gervių sankaupa Žuvinte labai sumažėjo. Vakare (18.00 - 19.30 val.) į Žuvinto pelkės Rudės plynę parskrido 103, o į ežero salą - 126 paukščiai. Atrodo, nedidelis būrelis iki 10 paukščių dar nakvojo Liepakojų draustinio teritorijoje. Taigi, rezervate nakvojo iki 240 gervių.

Kumečių k. pievose ties Žuvinto palių 7 kv. stebėti bent trys mažieji ereliai rėksniai, sketsakalis ir 2 pelėsakaliai.

G.B.

Sakalas keleivis, labai retai aptinkamas paukštis, stebėtas Žuvinto pelkės Rudės plynėje prie aukštapelkės ežerėlių.

G.B.

Pilkųjų žąsų apskaitos duomenimis, ežere nakvojo 1628 paukščiai (kartu buvo dvi žąsys albinistės).

Dauguma rinkosi ežero centrinę dalį, o ne Miknonių pakraštį, kaip anksčiau. Paukščiai išskrido ryte tarp 6.40 ir 7.50 val. 

Tuo pat metu stebėjome virš ežero skraidantį žuvininką, net keturi jauni jūriniai ereliai vaikė ežero paukščius. Tiesa, gervės jų nelabai bijo. Vis dar gan daug nendrinių lingių. Stebėjome apie 20 gaidukų būrelį.

G.B., R.V., A.P. 

Vykdyta antra nakvoti sankaupoje suskridusių gervių apskaita.

Viso 1101 paukštis suskaičiuotas parskrendant į Žuvinto pelkę ir ežero salą: 498 nusileido pelkės Rudės plynėje, 35 - Liepakojų pelkėje ir 568 - ežero saloje. Paukščiai rinkosi nuo 18.10 val iki 20.00 val.

Ežere vakare srebėjome virš 80 baltųjų garnių, apie 280 kormoranų.

A.P., G.B.

Skaičiuojame gervių sankaupas:

18¹⁰ - 20¹⁵val. į Žuvinto pelkės Rudės plynę nakvynėn suskrido 986 gervės; į Žuvinto ež. salą - 234 paukščiai. Viso - 1220 gervių.

Jūršarkė, vienas garsiai pypsintis paukštis, stebėta skraidanti virš Žuvinto -  tarp pakrantės ir salos.

Šioje Lietuvos dalyje ji tikrai reta. Rezervate, Amalvo polderio užlietose pievose paskutinį kartą matyta 2011 m., o Žuvinto ežere - daugiau nei prieš 10 metų.

Kur kas aktyviau, nei ankstesnėmis dienomis migruoja didžiosios kuolingos.  

(G.B.)

Pilkųjų žąsų būrys gerokai padidėjo. Šiandien ryte, tarp 5⁵⁰ ir 6⁴⁰val. iš ežero pakilo 1935 žąsys - bene didžiausiais iki šiol kada nors skaičiuotas pulkas, jame ir dvi beveik visai baltos albinistinės žąsys.

Gerokai daugiau ir baltųjų garnių - jų ežere bus netoli 50. Nakvoję kažkur Žuvinto Riečių pelkės pakrašty, anksti ryte jie pasklido po visą ežerą.

(A.P., G.B.)

Meldinės nendrinukės dar neapleido Žuvinto paežerės viksvynų.

Pradėjus kirsti viksvynų žolę ties Grebele, Žuvinto paežerėje aptikome vieną drugių vikšrais antros vados jauniklius šeriančią patelę. Tą sklypo dalį paliekame nešienautą ne tik, kad labai reta rūšis sėkmingai užaugintų jauniklius. Viksvų ten nekirsime iki sekančių metų, stengdamiesi kuo mažiau keisti nendrinukių buveinę.

(G.B.) 

Pilkųjų žąsų sankaupos Žuvinte viršijo tūkstantį paukščių.

Tiek jų suskaičiuota išskrendant iš ežero tekant saulei. Tikslesnį skaičių pasakyti kiek sunku, nes sudėtinga suskaičiuoti į visas puses iš ežero išlekiančius paukščius. Dauguma jų nakvoja ežero šiaurinėje dalyje, už salos.

G.B.

Pievinės lingės patinas, vakare, jau prietemoje paežere nuskrido link Salaitės pusiasalio (G.B.).

Du juodkrūčiai bėgikai maitinasi ant iškilusių dumblo salelių ties Bambenos delta. Čia pat stebėti ir tikučiai. Žuvinte dabar labai seklu, sekliausiose vietose vandens tik per sprindį.

Po perėjimo sezono ežere paukščių - mažiau. Kiek daugiau pilkųjų žąsų, viso ežere suskaičiavome 188. Viso vandens paukščių apskaitos maršruto metu stebėti 14 rūšių, 336 paukščiai. Dauguma ančių ir gulbių šeriasi, išmetusios plasnojamąsias plunksnas – nepaskrenda ir priverstos slapstytis atokiausiuose kampeliuose. Žuvėdrų ežere beveik nebeliko, stebėtos ik pavienės upinės ir dvi jauniklės juodosios žuvėdros (R.V.). 

Dvi meldinės nendrinukės gieda, viena šalia kitos Žuvinto paežerės pievose. Kitose Žuvinto jų apsaugai svarbiose teritorijose, jų jau nebesigirdi (R.V.).

Trys migruojančios didžiosios kuolingos stebėtos praskrendant virš Kiaulyčios pelkės (R.V.).

Žuvinto biosferos rezervato žemapelkinėse pievose gieda 4 meldinės nendrinukės patinėliai. Tai pirmas stebėjimas, po daug metų, kada visose Žuvinto meldinės nendrinukės apsaugai svarbiose teritorijose gieda bent po vieną patinėlį (R.V.)

Meldinės nendrinukės patinas gieda Liepakojų pelkėje, šią žiemą iškirstų krūmų plote. Čia meldinės nendrinukės negirdėtos jau daug metų. Tik po kirtimų atvėrus plynus viksvinių pievų plotus meldinė nendrinukė vėl užgiedojo. Pradeda skraidyti baltųjų gandrų jaunikliai (G.B).

Rezevate šiais metais užregistruoti 55 baltųjų gandrų lizdai, 38 iš jų buvo užimti. Sėkmingai perėjo 35 poros, kurios išaugino 112 gandriukų. Vidutinis vados dydis – 3,2 jaunikliai. Tai rekordiniai duomenys per visą baltųjų gandrų lizdų stebėjimo laikotarpį.

Patikrinus juodojo gandro lizdą Buktos miške, paaiškėjo, kad šie savo ilgamečio lizdo šįmet neužėmė arba perėjo nesėkmingai. Aptikta tik jų lankymosi lizde žymės. Taip pat neužimti ir naujai iškelti trys dirbtiniai lizdai juodiesiems gandrams (R.V.)

Juodosios žuvėdros apleidžia savo kolonijas. Jaunikliai jau skraido, kolonijose pasiliko tik pavieniai lizdines teritorijas ginantys paukščiai (R.V.).

Žuvinto ežere gausėja pilkųjų žąsų. Maršutinės vandens paukščių apskaitos metu, suskaičiuti 145 paukščiai. Kurį laiką ežere jų nebuvo matyti, šėrėsi ir slapstėsi giliai švendrynuose (R.V.).

Dvi baltaskruostės žuvėdros praskrido ties Žuvinto sala (R.V.).

Gulbių giesmininkių pora kilo iš už Žuvinto Salos ir trimituodamos ilgai suko ratus. Toks elgesys rodo, kad pora augina jauniklius, tik juos kruopščiai slepia nuo pašalinių akių (R.V.).

Rudagalvių kirų kolonijos Žuvinte ištuštėjo, išskrido klajonėms po laukus. Ežere dabar galima pamatyti tik pavienius užskrendančius suaugusius paukščius ir svarankiškai skraidančius jų jauniklius (R.V.).

Rezervato griežlių apskaitų teritorijose, šiais metais griežia 59 griežlės. Daugiausiai (30) - Amalvos pelkės pakraščių pievose. Palyginti ne daug griežlių Amalvo polderyje - 7. Ankstesniais metais čia būdavo fiksuojama didžiausia griežlių koncentarcija rezervate, atskirais metais polderyje suskaičiuodavome 25-35 griežles.

Žaltyčio ežero šiaurinėje užpelkėjusioje dalyje švilpčioja švygžda. Eilė metų čia jų jau nebeaptikdavome (R.V.)

Juodųjų žuvėdrų kolonijoje - pirmas išsiritęs jauniklis. Didžioji dauguma rudagalvių kirų jauniklių jau skraido, tačiau dar laikosi kolonijose (R.V.).

Virš Žuvinto palių - didžiųjų kuolingų balsai, matyt prasideda vasarinė tilvikų migracija (R.V.).

Didžioji kuolinga pabaidyta Rudės plynėje. Čia pat suskaičiuotos penkios nerimaujančios tikučių poros, jiems dabar jauniklių auginimo metas (R.V.)

Tikučio jauniklis Rudės plynėje

Žuvinto žuvėdrų kolonijose peri: 116 juodųjų, 51 upinių žuvėdrų poros, pastarųjų lizduose jau išsiritę jaunikliai. Stebėta ir pavienė pora baltasparnių žuvėdrų, nors prieš trejetą savaičių buvo matomi ir gausesni jų būreliai.

Panašu, kad šiais metais Žuvinte bando perėti ir kelios kuoduotųjų ančių poros.

Šiais metais, Žuvinte perėjo daugėliau nei kasmet gulbių nebylių – 15 porų, kurių dauguma šiuo metu jau išvedusios jauniklius.

Žuvinte ir jo apyežeryje šįmet aptikti 36 nendrinių lingių lizdai, kai kurios jų įžūliai plėšikauja rudagalvių kirų kolonijose, grobdamos jauniklius (G.B., R.V.).

Žuvinte pradeda žydėti vandens lelijos (R.V.).

Meldinės nendrinukės patinas apsigyveno ir gieda viksvynuose ties Kampelių k. paukščių apžvalgos platforma. Šioje vietoje vienas paukštis buvo girdėtas prieš penkis metus. Ar toje vietoje gyvena ir patelė - neaišku. Tai trečias arba ketvirtas giedantis paukštis šįmet.  

(GB, AP).

Žuvininkas, suaugęs paukštis pavakare stebėtas virš Žuvinto gylės (R.V.).

Pievinės lingės patinas - ties Aleknoniais (R.V.).

Baltaskruostė žuvėdra - ties Žuvinto sala. Ežere pradeda žydėti lūgnės, alavijiniai aštriai, aukštapelkėje - spanguolės (R.V.).

Gulbių giesmininkių pora su 6 gulbiukais, vakare stebėta Žuvinto 7 kv., netoli rudagalvių kirų kolonijos (R.V.).

Ežero salos žiemą kirstuose nendrynuose gyvena trys geltongalvių kielių poros, pakraštyje - tiek pat raudonkojų tulikų. Ankstyvi nendrinių startų jaunikliai jau paliko lizdus.

 (A.P.)

Pora mažųjų žuvėdrų stebėta Žuvinto ežero saloje. Jos rezervate labai retos, kiek dažniau aptinkamos nebent Nemuno žemupio ir deltos smėlio salose. (G.B.)

Nepaisant žemapelkę užtvindžiusio lietaus, Kiaulyčioje tebegieda du meldinių nendrinukių patinai, dar švilpauja kelios švygždos.

Gulbės giesmininkės Žuvinto ežere jau išperėjo jauniklius, visa vada paliko lizdą. Paskui tėvus skraido ūsuotųjų zylių pirmos vados jaunikliai. Virš ežero vėl stebėtos baltaskruostės žuvėdros, 6 paukščiai. Ežere sparčiai gausėja pilkųjų žąsų. Matyt, tai nesėkmingai perėję paukščiai - suskaičiavome gerokai virš šimto. Matyt, tai ne tik Žuvinto, bet ir aplinkinių vandens telkinių žąsys. 

Žuvinto ežere jau nemažai žydinčių lūgnių - pirmosios pražydo prieš tris-keturias dienas.

(AP, GB)

Amalvo polderyje aktyviai medžioja pievinių lingių pora. 

Pievinė lingė stebėta ir Liepakojų pelkėje. Parskridusios paprastosios medšarkės, bene paskutinė paukščių rūšis (G.B.).

Žuvinto pakrantėje, virš pievų medžioja pievinė lingė (G.K.).

Geltongalvių kielių lizde - 4 neseniai išsiritę jaunikliai. Lizdas sukrautas ir gerai paslėptas kiminų kupste Rudės plynėje, į jį paukščiai patenka per vos pastebimą plyšelį. Panašu, kad šių retų kielių daugėja, per visą Rudės plynę nerimaujančių paukščių galima sutikti arti 15 porų. Taip pat šioje į aukštapelkę įsiterpusioje tarpinėje pelkėje peri: 4 poros pempių, perkūno oželiai, raudonkojų tulikų pora, tarp perinčių tikučių dar maišosi ir migruojantys tikučių būreliai.

Aukštapelkėje pradeda žydėti pelkiniai gailiai (R.V.).

Pievinių lingių pora pelkėje ties Naujavalakiais krauna lizdą. Parskridusios raudongalvės sniegenos (G.B.).

Žuvinto ež. pagrindinėje rudagalvių kirų kolonijoje Rago švendryne - apie 1100 lizdų. Tiksliau suskaičiuoti nepavyko - didelėje dalyje lizdų jau išsiritę kiriukai, kai kurie nebetupi lizduose.

(G.B.)

Pilkosios žąsys, vedančios savo žąsiukus ganytis į paežerę turi priešą - lapė kasdien užpuldinėja jų šeimynas, kaskart parsitysdama jau nemažus jauniklius. Dalis pilkųjų žąsų, matyt jau prarado vadas, nes susispietė į atskirą būrelį, o žąsų vados gerokai menkesnės nei anksčiau.

Beje, pasitraukė migrančių baltalakčių žąsų puklai. Viena kita dar užskrenda, bet tik tiek.

Parskrido čiurliai, gieda upiniai žiogeliai.

Virš Žuvinto ežero stebėti pelėsakaliai. Beje, sakalų, ypač sketsakalių, šiomis dienomis virš ežero išties gausu, gal ir dėl skėčių bei laumžirgių, o gal tiesiog vyksta intensyvi migracija. Juos stebime visą dieną, vienu metu danguje stebėjau iki 6 sakalų, o tai išties daug. Virš Žuvinto stebėti ne tik sketsakaliai, bet ir raudonkojis sakalas, patinėlis.

(G.B.)

Parskrido: tošinukės, volungės, margieji žiogeliai (G.B., R.V.).

Parskrido meldinės nendrinukės. Kiaulyčios pelkėje šių retų ir itin saugomų giesmininkų, šįmet  gieda du patinėliai (R.V.).

Griežia pirmoji griežlė, vienas paukštis girdėtas rapsų lauke Kumečių k., ties 8 kv. (R.V.).

Kumečių plynės pakraštyje (9 kv.) aptiktas tetervos lizdas su 8 kiaušiniais. Gegužės viduryje jau galima tikėtis išsiritusių jauniklių (R.V.). 

Lizdas gerai paslėptas, šalia pušelės tarp gailių.

Tetervos lizdo buveinė, Žuvinto palių aukštapelkėje.

Virš Žuvinto ežero - keli sketsakaliai, pirmi paukščiai. Ežero saloje šalia 150 gaidukų triukšmauja paprastųjų griciukų pora. Gaila, bet tai bus bene vienintelė pora šįmet rezervato teritorijoje.

Į ežero nendrynus parskrido pirmos mažosios krakšlės.

(G.B.)

Į sodybas prie direkcijos pastato parskrido ir švilpauja grąžiagalvė.

(G.B.)

Į Žuvintą parskrido baltasparnės ir baltaskruostės žuvėdros - po kelis paukščius stebėtos šalia pagausėjusių juodųjų žuvėdrų. Ežere gan gausiai ritasi skėtės, tad žuvėdroms yra maisto.

Rastame gulbės giesmininkės lizde, ten pat, kaip ir pernai  - 7 kiaušiniai. Nemažėja, netgi daugėja migrančių žąsų - ežero gylėje plūduriuoja apie 3000 paukščių.

(G.B.)

Žaliakojis tulikas stebėtas tikučių būryje, užmirkusioje pievoje prie Mažųjų palių (2 kv.) (G.B., R.V).

Švygždų monitoringo metu, suskaičiavome 26 rezervato žemapelkėse vakarais švilpčiojančias švygždas.

Prasidėjo tilvikinių paukščių apskaita, jau dabar galima sakyti, kad apskaitų teritorijose peri: apie 60 perkūno oželių, virš 50 porų pempių, 5 poros raudonkojų tulikų.

Amalvos aukštapelkėje pražydo balžuvos ir bruknės (R.V.). 

Žuvinte vėl vasariškai šilta, o smulkių giesmininkų kaip nėra taip nėra. Atliekant maršrutines apskaitas ežere nendrynuose - tik nendriniai žiogeliai, nendrinės startos, ūsuot. zylės ir remezos.

Kažkur užtruko ežerinės nendrinukės, didžiosios ir mažosios krakšlės - negirdėjom nei vienos, nors ankstesniais metais tokiu laiku jų jau būna gausu.  Tiesa, pagaliau pavyko pamatyti keliolika šelmeninių kregždžių, nors pirmos parskrido prieš porą savaičių.

Pirmąkart šįmet stebėjome mažąjį kirą, ežere atrodo, yra dvi gulbių giesmininkių poros - viena pora sukiojasi X kvartale, kitas įtartinas paukštis - V kv. kur pernai perėjo. 

Bambenos ir Kiaulyčios deltoje - 11 pilkųjų ančių, V kv. - 34 rudagalvės antys. Žuvinto Saloje gausu tilvikų - 20 vidutinių kuolingų, apie pora šimtų gaidukų, 5 ar 6 pempių poros, pora raudonkojų tulikų, 7 žaliakojai tulikai. 4 pilkųjų žąsų poros ten gano jauniklius. Saloje kuriasi rudagalvių kirų kolonija, bet lizdai dar tik kraunami, keliuose - po 1 kiaušinį.

Ežero kinyse ir Saloje suskaičiavome 6 perinčių gervių poras. Žąsų (baltakakčių ir želmeninių) ežere tarp 1,5 - 2 tūkst. 

Neršia karšiai.

Paežerės Gojaus miškelyje pagaliau pragydo lakštingala. Gausiai pasirodė uodai, bet dar nekanda.

(A.P, G.B)

Ežere ties Salaite - 22 baltaskruostės berniklės želmeninių ir baltakakčių žąsų būryje (R.V.).

Parskrido: geltongalvės ir geltonosios kielės, kiauliukės, žaliosios pečialindos (G.B., A.P.).

Pievinio kalviuko lizde jau pilna dėtis

Parskrido: juodosios žuvėdros, didžiosios krakšlės, ežerinės nendrinukės, juodgalvės devynbalsės (R.V., G.B.).

Du juodakakliai kragai vidurdienį stebėti Žuvinto ežero gylėje (R.V., A.P.).

Dauguma perinčių pilkųjų žąsų jau išperėjo jauniklius (G.B.).

Parskrido gegutės (R.V, G.B.).

Parskrido pilkoji devynbalsė (R.V.).

Sumažėjo migruojančių žąsų, tikriausiai dalis jų jau suskubo tolyn į perimvietes tundroje. Ryte suskaičiuota 1130 į laukus išskrendančios žąsys, absoliuti jų dauguma - baltakaktės. Skridimo laikas - 5:50 - 6:20 h (A.P, G.B, R.V).

Parskrido upinės žuvėdros, pora paukščių skraidžioja pietinėje Žuvinto dalyje (10 kv.). Rago švendryne - du rudakakliai kragai (G.B.).

Kūmuoja raudonpilvės kūmutės. Žydi kiaulpienės. Remezos Žuvinto pakrantėje baigia pinti savo išskirtinį lizdą - krepšį (R.V.).

Rezervate perintys jūriniai ereliai įnikę medžioti žąsis. Šiandien vidurdienį užpuolė baltakaktę žąsį  virš ežero gylės, bet tik sužeidė  ir ilgą laiką skraidė virš nelaimėlės, bet taip ir neištraukė iš vandens, mat žąsis puikiai nardė. Šįmet ne pirmą kartą stebime, kaip įgudęs erelis ore sumedžioja žąsį, jei tik įsisuka į jų pulką. 

Keista tik, kad dar nesudraskė ežero saloje atvirai perinčios gervės.

Parskrido ankstyvosios pečialindos. Vakarais švilpčioja žemapelkių gyventojos - švygždos. Liepakojų pelkėje pakeltas oželis nykštukas, jų balsai čia girdimi visą naktį, čia pat nakvynei renkasi apie 70 gervių (G.B., R.V.).

Vidutinė kuolinga šūkčiodama tik jai būdingu balsu praskrido virš Žuvinto ežero (6 kv.). Parskridę plovinės vištelės, patino balsas girdėt ties Dovinės ištakomis. Gaidukas - pavienis paukštis tupinėja ant nedidelės kinies, netoliese - gulbių giesmininkių pora (10 kv.). Rudagalvių kirų kolonijos lizduose - pirmieji kiaušiniai (G.B., R.V.).

Parskridę nendriniai žiogeliai svirpia Žuvinto nendrynuose (G.B.). 

Virš Žuvinto skraido pirmosios šelmeninės kregždės (G.B.).

Oželis nykštukas pakeltas Amalvo polderyje. Šis migrantas bene arčiausiai prisileidžia žmogų ir purpteli iki jo belikus vos žingsniui, bet tik tuomet jį ir pastebi (R.V.).

Amalvos pelkės šiauriniame pakraštyje pievoje šoka 4 tetervinai patinai (R.V.).