Gamtos dienoraštis

Rudeninės migruojančių žąsų sankaupos Žuvinto ež. muša visų laikų gausumo rekordus. Šįryt iš Žuvinto į laukus pasklido 15446 žąsys, daugiausia baltakaktės ir pilkosios. Tai didžiausias jų skaičius rudenį. Skridimo laikas - 7.30 - 8.45 val.

Gervės taip pat neskuba pasitraukti iš Žuvinto. Vakar į nakvynes vietas suskrido 1140 gervių (Žuvinto pelkės Kumečių plynėje - 740, Rudės plynėje - 60, Liepakojų pelkėje - 340). Spalio viduryje įprastai gervės iš Žuvinto būdavo išskridusios, o šiemet veikiausiai jas prilaiko lesalas, kurio dėl užsitęsusių žemės ūkio darbų vis dar galima rasti. 

Pagausėjo javinių lingių. Skaičiuojant gerves ir žąsis, stebėtos 2 patelės ir suaugęs patinas. Užsilikusi nendrinė lingė stebėta virš Žuvinto ež. 

(A.P., G.B., R.V.) 

Virš Žuvinto ež. stebėtas labai retai matomas sakalas keleivis, gan blankiu apdaru - greičiausiai, jaunas paukštis.

G.B.

Žuvinte vėl pastebėtas meškėnas, matyt, spalio 4 d. aptiktas po automobilio ratais žuvęs buvo ne vienintelis žvėrelis. Šią naktį rezervato vyresn. reindžerio G.Baublio įrengta stebėjimo kamera užfiksavo bešniukštinėjantį meškėną Grinkiškių k., Alytaus r. sav.

Nakvynėn besirenkančių pilkųjų gervių būriai vėl pagausėjo. Vakar apie 300 gervių nakvojo (pirmąkart šįmet) Žuvinto ež. saloje.  Šįvakar į Rudės plynę temstant suskrido apie 790 gervių.

(AP, GB)

Žuvinte nakvojančių žąsų vis gausėja. Šįryt suskaičiuotos 3752 į laukus išskrendančios žąsys, apie 2,5 tūkst. jų yra pilkosios, likusios baltakaktės ir nedideli želmeninių žąsų būreliai. Išskridimo laikas: 7.12 - 8.15 h.

Laukuose dar buvo galima stebėti migruojančias gerves, apie 30 paukščių būrys, šaukdamas skrido virš Žuvintų k., o vakare nakvynei, į Rudės plynę susirinko bent šimtas paukščių.

Prasidėjusi švygždų migracija. Dambavaragio nušienautų pievų plotuose pavieniuj pakelti trys ne itin baikštūs paukščiai. R.V.

Meškėnas Procyon lotor, nestebėta iki šiol Žuvinto rezervate (ir atrodo, kontinentinėje Lietuvos dalyje) invazinė žinduolių rūšis, aptiktas žuvęs po susidūrimo su transporto priemone pakelėje tarp Verebiejų k. (Alytaus r. sav.) ir Riečių k. (Marijampolės sav.). Žvėrelis, suaugęs patinas, svėrė beveik 9 kg. 

GB

Dar galima išgirsti mekenančių perkūno oželių. Vienas toks ankstyvą rytą girdėtas Liepakojų pelkėje, rytinėje biosferos rezervato dalyje. Šiuo metu migruojančių perkūno oželių čia gausu.

GB

Ežere pagausėjo baltakakčių žąsų, jų būrių tarpe - baltaskruostė berniklė.

Išsikvėpė gervių migracija - po trijų intensyvios migracijos dienų ir naktų šiandien migruojančių gervių nebegirdėti.

Žuvinto ežere ryte suskaičiuota 1960 žasų. Absoliuti dauguma - pilkosios žąsys, tačiau yra ir keli pulkeliai baltakakčių.

Dieną virš palių - pirmi gausesni migruojančių gervių trikampiai. Šiaurinės gervės skranda nesustodamos, tad ir Žuvinto pelkėje į nakvynę susirinko gerokai mažiau paukščių - 700 gervių. 

AP GB

Virš Žuvinto ežero girdisi baltakakčių ir želmeninių žąsų balsai - pirmos šiaurinės migrantės.

Žuvinto ežere susitelkusių pilkųjų žąsų skaičius didėja. Ryte iš ežero išskrido 2680 paukščių - daugiausia šiemet ir bet kada anksčiau. 

kelios dienos, kai virš pelkės girdime migruojančias didžiąsiais kuolingas ir dirvinius sėjikus. Tęsiasi plėšriųjų paukščių - suopių, erelių rėksnių (stebėti 2 paukščiai) migracija. Virš laukų ties pietiniu pelkės pakraščiu  matyti irgi migruojantys pelėsakaliai. (GB) 

 Vakare į Žuvinto pelkę suskrido nakvoti rekordinis gervių kiekis - 2778 paukščiai. Tiek niekada Žuvinte nebuvo skaičiuota. 2160 gervių susirinko Dambavaragio iššienautuose viksvynuose ir tik po saulės laidos suskrido į Rudės plynę,  218 parskrido iš vakarų pusės, apie - 400 iš pietvakarių, tik šios ir pasiliko iki tamsos liūne Kiaulyčios pelkės pietvakarinėje dalyje, kur į Kiaulyčią įteka Pautupis.

AP, GB

Žuvinto ežere pagausėjo ančių. Vien didžiųjų ančių būriai, ypač švendrynuose į šiaurę nuo salos siekia 1,8 tūkst., stebėtos 76 pilkosios antys, mažiau gausios šaukštasnapės, rudagalvės, cyplės antys.Viso - 2560 paukščių, 17 rūšių.

Yra ir mažiau maloni žinia - tarp gulbių nebylių, kurių suskaičiuota 31 paukštis (dalis dar šeriasi ir slapstosi), nematyti nei vieno šiųmečio gulbiuko. Ežere nuo pavasario neatsikuria povandeninė augalija - nertys, plūdenos, tad vandens paukščiai nuskabę net lūgnių lapus, ko anksčiau beveik nestebėdavome.

GB, AP

Šįryt Žuvinte nakvojusių pilkųjų žąsų skaičius siekė 1514 paukščių. Tai visu tūkstančiu mažiau nei prieš savaitę, tačiau mėnesio pabaigoje, jų gretas turėtų papildyti iš šiaurės migruojančios baltakaktės ir želmeninės žąsys.(G.B., R.V.)

Viena suaugusi gulbė giesmininkė su trimis jaunikliais stebėta Zailių k. ražienoje Kiaulyčios pelkės pakraštyje. Veikiausiai, tai Žuvinto ežere jau nuo 2012 m. pastovų lizdą palaikančių gulbių giesmininkių poros perėjimo rezultatas. (R.V.) 

Įdomu tai, kad dar viena pora giesmininkių, tik su keturiais jaunikliais maitinasi su Žuvinto pelke besiribojančiose pievose ties Dovinės upe, Daukšių k. 

Vėlyvas septyniolikos baltųjų gandrų būrys stebėtas sklendžaintis ratais nuo Žuvinto pietų kryptimi. (G.K.)

Javinės lingės patinas pirmasis migrantas stebėtas Kumečių k. laukuose.

Sutemos Žuvinto ežere girdisi bent dviejų mažųjų baublių balsai. (G.B.)

Pav. Nakvynei besirenkančios gervės Dambavaragio pievose 

Žuvinto paliose nakvojančių gervių skaičius šiemet kol kas nėra didelis. Suskaičiavus vakare į nakvynės vietas besirenkančias gerves paiškėjo, kad Kumečių plynėje nakvojo 140, apie 150 Rudės plynėje, o likusios 300 gervių nusileido nušienautuose Dambavaragio pievų plotuose, Kiaulyčios pelkės pakraštyje. Bendroje sumoje nakvojo 590 gervių, nors prieš keletą savaičių suskaičiuota dvigubai daugiau, bet laukuose dar nemažai ražienų, kurios masina paukščius, tad jų skaičius dar gali padidėti. (G.B., R.V.)

Palių pakraštyje, ties Miknonimis stebėtas sklandantis erelis žuvininkas.

Zailių k. laukuose stebėtis keturi pelėsakaliai ir raudonkojis sakalas. (G.B., R.V.)

Žuvinto ežere vandens paukščiai nebesislapsto. Antys pakeitusios plasnojamasiais plunksnas, gulbės paauginusios jauniklius. Todėl Žuvinto ež. vandens paukščių apskaitoje – akivaizdus rūšių pagausėjimas: 1627 paukščiai, neskaitant pilkųjų žąsų, kurios maitinasi kažkur laukuose. Suskaičiuotos 995 didžiosios antys, 267 rudagalvės kryklės, 31 šaukštasnapė antis, 63 rudagalvės antys, 92 laukiai, 23 baltieji garniai ir kitos rūšys, viso 17. Jų tarpe 2 jūriniai ereliai ir 1 erelis žuvininkas.

Žuvinto ežere (8-9 kv.) stebėtas erelis žuvininkas - pirmas stebėjimas šiais metais. (G.B.)

Zailių k. apylinkėse stebėti du raudonkojai sakalai ir du pelėsakaliai. (G.B.)

Vis daugiau gervių renkasi į Žuvinto pelkę. Vakar vakare tarp 18.40 ir 21 val. į aukštapelkę suskrido virš 1250 paukščių.  Šįmet jos tikros slapukės: didžioji dalis gervių pirmiausia leidžiasi į Kumečių plynę ar kažkur šalia, todėl ten jas labai sudėtinga suskaičiuoti. Ir tik vėliau perskrenda į Rudės plynę, kur ties Rudės ežerėliais jos nakvoja ne pirmą dešimtmetį.

(GB, AP)

Pilkųjų žąsų Žuvinto ež. suskaičiuota 2340. Tiek paukščių iš ežero šiaurinės dalies visomis kryptimis į aplinkinius laukus išskrido šiandien anksti ryte, tarp 5.50 ir 6.50 val. Tai didesnis jų kiekis suskaičiuotas tuo pačiu laiku, nei praėjusiais rekordiniais metais.

Ežero meldynuose ir nendrynuose jau nakvoja keli tūkstančiai šelmeninių kregždžių, paežerės krūmynuose - keletą kartų daugiau varnėnų ir apie 30 baltųjų garnių.

(AP)

Žuvinto ežere jau nemaža pilkųjų žasų sankaupa, šįryt jų suskaičiuota -760. Išskridimo laikas 5.35-6.35 h. Išsišėrusios plunksnas su skraidančiais jaunikliais, žąsys pradėjo intensyviai maitintis laukuose, į ežerą sugrįžta dažniausiai tik naktį. (R.V.)

Žuvinte rasta čia dar nestebėta paukščių rūšis - lenktasnapis bėgikas (lot. Calidris ferruginea, angl. Curlew Sandpiper, 240 – oji rūšis bendrame Žuvinto paukščių sąraše per paskutinius 20 metų. Mūsų facebook'e rasite šį nedidelį šiaurės kraštų tilviką, nufilmuotą Žuvinto ež. saloje, kurios rytinė dalis specialiai nušienauta ir vilioja migruojančius tilvikus. Joje gausu pempių, perkūno oželių, bet galima pamatyti ir retesnių migruojančių tilvikų: juodakrūčių bėgikų, tikučių, griciukų, raudonkojų tulikų ar kuolingų.

Pelkėje ties Epušės pusiasaliu gieda septinta, nežieduota, meldinė nendrinukė. (R.V.)

Dambavaragyje sugauta ir sužieduota dar viena meldinė nendrinukė- viso sužieduoti jau šeši patinai. (A.P., R.V.)

Jau skraido pirmi gandriukai Žuvintų kaime.

Liepakojų pelkėje sugautas ir sužieduotas čia kurį laiką giedantis meldinės nendrinukės patinas. (A.P., G.B.)

Viena meldinė nendrinukė gieda Liepakojų botaniniame draustinyje. (G.B.)

Žuvinto paežere (10 kv.) praskrido pelėsakalis. Dambavaragio pievose, vakare, stebėtos dvi pievinių lingių patelės, matyt čia atskrenda nakvynei.

Virš Kiaulyčios pelkės - 5 baltaskruostės žuvėdros. Šias vienas retesnių žuvėdrų šįmet reguliariai stebime ežere ir jo apylinkėse. (A.P.,G.B.,R.V.)

Po lietaus Kiaulyčios pelkėje vandens lygis visur tapo aukštas. Pelkėje gaudėme ir sužiedavome  4 meldinių nendrinukių patinus. Tuo tarpu stebėtos patelės elgėsi taip, lyg šiuo metu neturėtų jauniklių.  

Į laukus pradėjo skristi pilkosios žąsys. Paukščiai sėkmingai pakeitė plasnojamąsiais plunksnas, gali skristi, kaip kad ir pirmi žąsų jaunikliai - jų jau bus keli šimtai. Tad anksti ryte iki tamsos Žuvinto apylinkėse girdisi žąsų girgsėjimas. 

Paežerės viksvynuose ties Bambena - trys giedantys meldinių nendrinukių patinai ir prie lizdo nerimaujanti patelė, ji žieduota. (G.B.)

Žuvinto ežere ties pakrantės juodalksnynu stebėtas mažasis baublys patinas, o ties Dovinės ištakomis - gulbių giesmininkių pora su 4 jaunikliais. Tai pirmasis stebėjimas, kai šios gulbės sėkmingai vedžiojasi Žuvinte išperėtus paaugusius jauniklius. (G.B.)

Žuvinto ežere (6 kv.) vėlyvas penkių baltaskruosčių žuvėdrų stebėjimas. (G.B.)

Dirvinis sėjikas, nerimaujantis paukštis stebėtas Kumečių plynėje. Tai patvirtina jų perėjimą Žuvinto paliose ir šiais metais.

Taip pat, čia stebėta geltongalvė kielė ir dveyni iš laukų parliakintys tetervinai patinai.

Kumečių plynės „vartuose“ gridėti putpelės balsas. (R.V.)

Žuvinto ež. šiaurinėje dalyje (2 kv.) bebro trobelėje įsikūrė geltonskruosčiai žalčiai - net vienuolika vidutinio dydžio roplių išlindo ryte, nuo trobelės stebint nendrines linges. Prieš keliolika metų ši rūšis buvo labai reta Žuvinte, o dabar labai gausėja.

G.B.

Vakare virš Kiaulyčios pelkės viksvynų kartu su pulkais rudagalvių kirų vabzdžius gaudo ir dvi baltaskruostės žuvėdros bei trys baltasparnės žuvėdros - retai stebimi paukščiai. Kiaulyčios viksvynai jau stipriai išdžiūvę, vietomis vandens lygis nukritęs iki 30 cm žemiau grunto paviršiaus, gal būt ir dėl to nesigirdi meldinės nendrinukės. Tik viena gieda paežerės viksvyno pakraštyje ties Bambena.

Pietinėje ežero dalyje po kelias skraidė 14 baltasparnių žuvėdrų - retų paukščių Žuvinto padangėje.

G.B.

Liepakojų pelkės viksvynuose šįmet gan gausiai pražydo gelsvosios gegūnės.

Žuvinto aukštapelkės pakraštyje (10 kv.), aptiktas mažojo erelio rėksnio lizdas. Tokioje nebūdingoje šiam paukščiui vietoje, rezervate lizdas rastas pirmąkart, nors įtarimų perint būta ir ankstesniais metais.

Ryte, Žuvinto aukštapelkėje vis dar girdimas tetervinų burbuliavimas.

Pradeda žydėti spanguolės, o kupstiniai švyliai jau barsto savo sėklas - pūkus.

Ežero salos pakraštyje plaukioja nebylių gulbių pora su 4 jaunikliais. Šie gal savaitės amžiaus ir guvūs.

Amalvo ežere, ties Amalvės upės ištakomis - gulbių giesmininkių pora su jaunikliais. Tai pirmasis šios rūšies perėjimo atvejis Amalvo ežere.

Ankstų rytą,  Rudės plynėje dar vis girdėt intensyvus tetervinų burbuliavimas. Įsidienojus, Žuvinto palių pakraštyje, ties Zailių bala ant javų lauko, stebėtas dešimties tetervinų patinų būrys.

Dambavaragio pelkėje pradeda žydėti gegūnės. (R.V.)

Kukučio balsas girdėtas Žuvinto palių pakraštyje ties Miknonimis. Nors kukutis yra dzūkų paukštis, Žuvinto apylinkėse jis retas, stebimas migruojant ir dar nerastas perėjimo metu.  (R.V.)

Žuvinto pelkės lage, 10 kv., aptiktas reto plėšraus paukščio - vapsvaėdžio lizdas. Žuvinte jie peri kasmet, bet aptikti lizdą papuola labai retai. Gojuje prie lizdo vėl stebėtas erelis rėksnys.

G.B.

Kiaulyčios pelkėje vakare gieda trys meldinės nendrinukės patinai, tiesa, nelabai aktyviai. Tai džiugi žinia, nes patikrinta tik dalis rūšiai tinkamos teritorijos. Kiti du patinai prieš porą dienų registruoti žuvinto paežerėje ties Bambenos upe ir Gojau miškeliu.  Kiaulyčios pelkėje šalia meldinės nendrinukės - trys ar keturios nerimaujančių raudonkojų tulikų poros, o pievoje - penki griciukai. Vienas jų labai jausmingai reagavo į žmogų. ganykloje stebėta gaiduko patelė.

Padovinyje - juodasis peslys. Ši rūšis paskutinį kartą rezervate stebėta daugiau, nei prieš 5 metus.

Žuvinto ežere skaičiuojami perinčių paukščių lizdai. Rudagalvių kirų kolonijoje Rago švendrynuose - tik 55 kirų lizdai, tačiau tarp jų - net 7 ausuot. kragų lizdai, saloje - 345 kirų lizdai.

G.B.

Žuvinto paežerėje girdisi parskridę grąžiagalvės.

Užlietuose viksvynuose pražydo puplaiškiai.

Nepaisydami vėsių, nebūdingų gegužei orų, parskrido čiurliai.

G.B.

Vakare užlietoje pievoje prie Bambenos girdėtas pirmas griežlės balsas.

Parskrido sketsakaliai.

G.B.

Žuvinto paežerėje pradėjo švilpauti volungė, o vakare vandens užlietoje paežerės pievoje ties Žuvintų kaimu pagaliau čiulba meldinė nendrinukė. Ten pat stebėtos ir baltasparnės žuvėdros.

(GB, AP)

Beržinės pelkėje jau kelias dienas stebimos pievinės lingės.

Amalvo polderyje gausu migruojančių tikučių, po keletą paukščių stebėti juodkrūčiai bėgikai, žaliakojai tulikai, tamsieji tilvikai.

Vakare, parskridusi gieda lakštingala.(R.V.)

Pirmą tikrai šiltą gegužės vakarą Kiaulyčios pelkės pilna garsų: nendrynuose gieda ežerinės nendrinukės, o greta juodalksnyno pakraštyje - lakštingalos, švilpauja švygždos. Kiek pritilę pempės ir raudonkojai tulikai, matyt jauniklių priežiūra yra svarbiau nei garsintis. Šioje pelkėje, kaip ir Liepakojų, Beržinės pelkėse, supančiose pagrindinį pelkės masyvą, visur aptiksi pempių, raudonkojų tulikų, perkūno oželių. Pastarosiomis dienomis be jų gausu migruojančių tikučių, yra gaidukų, brastinių tilvikų, žaliakojų tulikų.

Pilkųjų žąsų šeimynos, kartu besiganančios Žuvinto pakrantėje, susibūrė į didelę keliolikos porų grupę. Matyt, lapės jų dar neaptiko, nes paukščiai nuklysta tolokai nuo ežero.

Erelis rėksnys pabaidytas iš apleisto kranklio lizdo nedideliame Gojaus miškelyje prie pat rytinės Žuvinto pakrantės. Jei jis čia perės, tai bus pirmas kartas šioje rezervato dalyje.

Žuvinto pakrančių šlapiose pievose gausiai migruoja tilvikai: tikučiai, gaidukai, stebėti ir tamsieji tilvikai, žaliakojai tulikai.

Parskridusios gegutės ir kiauliukės. Dambavaragio pievose stebėtos net trys griciukų poros. (G.B., R.V.)

Į Žuvintą parskrido ežerinės nendrinukės. (G.B.)

Virš Vidgirėlių k. laukų - pelėsakalis patinas. (R.V.)

Parskrido pievinė lingė, patinas stebėtas ties Žuvinto prieplauka. (R.V.)

Žuvinto ežero kinyse pilkosios gervės išperėjo jauniklius. (G.B.)

Įdomius mažuosius moliuskus Kiaulyčios pelkėje aptiko VU biologė Grita Skujienė su kolegomis: mažąją suktenę - Vertigo angustior Jeff.(2 vnt., Lietuvos raudonoji knyga) ir Vertigo pygmaea. Be šių buvo rasta dar Vallonia excentrica, Cochlicopa lubrica, Nesovitrea petronella, Euconulus fulvus.

Ąžuolinių pievoje taip pat rasta mažoji suktenė - Vertigo angustior (3 vnt., Lietuvos raudonoji knyga), o be to Cochlicopa lubrica ir Pupilla muscorum.

Andrius Petrašiūnas tinkliuku prigaudė kitų raudonosios knygos suktenių - Pūstąją suktenę - Vertigo moulinsiana Dupuy.

Žuvinto prieplaukos nendrynuose, parskridusi čiauška mažoji krakšlė. Virš Žuvinto salos nešinas grobiu stebėtas sakalas keleivis. Saloje, be čia įprastų, perinčių pempių, stebėta dvi poros raudonkojų tulikų, būrelis gaidukų, tamsusis ir krantinis  tilvikai,  bei pora paprastųjų griciukų. Pirmąkart šiemet stebėta geltongalvė kielė (G.B., R.V.) 

Parskrido žalioji pečialinda. (G.B.)

Į Žuvinto ežerą parskrido juodosios žuvėdros.

Žuvinto saloje 30 didžiųjų kuolingų, 4 paprastieji griciukai.

Žuvinto pakrantėje retas svečias - kanadinė berniklė. Šiai rūšiai vietovės, nutolusios nuo pajūrio nėra migracijos kelyje. Todėl Žuvinte iki šiol ji registruota vos kelis kartus. (A.P)

Virš Liepakojų pelkės - 24 didžiųjų kuolingų būrys. (G.B.)

Žuvinte apsistojusios migruojančios žąsys pamažu palieka ežerą. Rytinės apskaitos metu suskaičiavome vos 230 baltakakčių žąsų. Ežero saloje nakvojo 12 didžiųjų kuolingų, būrys gaidukų, du paprastieji griciukai.

Virš Radutinės kalvos paliose - mažasis erelis rėksnys. (G.B.)

Nendrynuose gieda parskridusios nendrinės startos. (R.V.)

Migruoja lygutės, dtebėta pirmoji baltoji kielė. (G.B.)

Pilkosios žąsys Žuvinto ežere išperėję vedžioja žąsiukų vadas.

Parskrido geltonosios kielės.

Žuvinto saloje - 12 didžiųjų kuolingų. (G.B.)

Parskrido šelmeninės kregždės. Dabar jos gaudo prie vandens paviršiaus besilaikančius mašalus. Taip beismaitinančios kregždės stebėtos visuose biosferos rezervato ežeruose (Žuvinte, Žaltytyje, Amalve).

Žaltytyje stebėtas visai nebaikštus mažasis kiras pirmamečio jauniklio žiemos apdaru.

Amalvo ežere stebėta įtartinai besielgianti gulbių giesmininkių pora. Stebėtas elgesys rodo, kad netoliese gali būti lizdas.

(G.B., R.V.)

Į Žuvinto ežerą parskrido ir gieda nendriniai žiogeliai. (G.B.)

Tilvikiniai paukščiai ne tik grįžta į perimvietes, pempės netgi sudėjo dėtis. Pirmoji tilvikinių paukščių apskaita pievose ir tarpinėse pelkėse parodė gan neblogus rezultatus - ypač tose vietose, kur vykdyta gamtotvarka, kad ir Liepakojų pelkėje.

Epušės pusiasalyje gieda parskridusi ansktyvoji pečialinda. (R.V.)

Žuvinto paežerėse sužydo pelkinės purienos, nors pirmieji geltoni jų žiedai pasirodė dar savaitės pradžioje. (R.V.)

Vandens paukščių apskaitos maršrutas Žuvinto ežere. Suskaičiuota 6318 aštuoniolikos rūšių paukščių. Gausiausios buvo migruojančios žąsys, stebėtas apie 6 tūkst. paukščių būrys.

Ančių suskaičiuota per du šimtus. Gausiausios cyplės, klykuolės, rudagalvės kryklės, visai mažai vietinių didžiųjų ančių.

Gulbių geismininkių pora perinti nuo 2012 m., vėl užėmusi tą pačią lizdavietę. Kita pora įtartinai elgėsi kitoje ežero pusėje ties Kiaulyčia, galimai čia ir perės.

Stebėti reti juodakakliai kragai, 10 kv. pakilo pora.

Pirmą kartą šiais metais stebėtas paprastasis griciukas, neaukštai skrendantis virš ežero link Salos.

Įsidienojus, pirmą kartą Žuvinto paežerės balose, užkūmavo raudonpilvės kūmutės.

(G.B., R.V.)

Parskridę gieda pilkosios pečialindos. Pasigirdo žaliųjų rupūžių tuoktuviniai balsai. 

Vakare nugriaudėjo pirma šiais metais perkūnija.

(R.V.)

Anksti ryte skaičiuojant žąsis (jų ežere per 6 000, tiksliau suskaičiuoti buvo sunku, nes apskaitos sąlygos buvo prastokos), virš ežero sukiojosi 4 jūriniai ereliai. Pirmą kartą šįmet virš ežero girdėtos didžiosios kuolingos.

Mažasis erelis rėksnys, retai užskrendantis į Žuvinto paežerę, stebėtas ties Liepakojų kaimu. Čia pelkėje, kurioje žiemą iškirsti krūmai ir žolė, klykaudamos vartosi keliolika pempių porų, raudonkojai tulikai ir perkūno oželiai. Pajutusios šilumą, masiškai neršia ir kurkia varlės. Jų balsai pelkėje - lyg ištisinis gausmas.

Pirma labai šilta pavasario diena, kai oro temperatūra perkopė +20 laipsnių. Žuvinto ežere pasirodė pirmi ausytieji kragai. Vakare virš tykaus ežero skraido daugybė smulkių vazdžių, kuriuos pasklidusios po visas atvirumas nuo vandens paviršiaus rankioja cyplės, šaukštasnapės antys, kryklės ir rudagalviai kirai.

Stebėtas parskridęs erškėtžvirblis. 

Skraido spungės, kamanės. (G.B.)

Į įprastines Žuvinto kirų kolonijų vietas sugrįžo rudagalviai kirai.

Žuvinto ežero lede atsivėrė dar viena didelė properša (Aleknonių gylė).

Liepakojų pelkėje girdėti parskridusios švygždos balsas. (G.B.)

Į šalia rezervato direkcijos esantį gandralizdį parskrido čia kasmet perintis baltasis gandras. Įdomu, kad jis prie savo lizdo pasirodė beveik tuo pačiu metu kaip pernai - šiemet vos diena vėliau. 

Greta esančio sodo obelyje smilginis strazdas įpusėjo sukti lizdą.

Į įprastines Žuvinto kolonijų vietas sugrįžo rudagalviai kirai.

Aleknonių gylė išsilaisvino iš ledo gniaužtų.

Į šalia rezervato direkcijos esantį gandralizdį parskrido čia kasmet perintis baltasis gandras. Įdomu, kad ir jis pernai pirmąkart prie savo lizdo pasirodė tą pačią 29 d.

Žuvinto pakrantėse ir saloje - intensyvus varlių bei lydekų nerštas.

Žuvinto ežere praėjusią naktį nakvojo apie 14825 žąsys, beveik visos baltakaktės. Šitiek jų suregistravome ryte, tarp 5.45 ir 6.50 val. Tai vienas didesnių skaičių; gausiau žąsų buvo tik 2015 m.(16660). Jas gainiojo du jauni jūriniai ereliai.

Dieną žąsys pasklinda labai plačiai apylinkėse, nors kelis tūkstantį kitą stebime visai šalia ežero pievose. Vakar tokių žąsų būryje ežero pakrantėje stebėta viena baltakaktė su šviesiai žaliu kaklo žiedu (numeris neperskaitytas) bei 6 baltaskruostės berniklės, reti migrantai Dzūkijoje.

Ežere pagausėjo nendrinių lingių, drąsiau būbsi didieji baubliai.

Parlėkė baltoji kielė. Parskridę čirškauja paprastieji čivyliai. 

(AP, GB)

Žuvinto ežere prasidėjo lydekų nerštas.

Žuvinto ežere nakvoti susirenka didžiuliai migruojančių žąsų būriai - daugiau, nei 12800, daugiausia baltakakčių. Dieną jų nebūtinai pamatysi, nes toli pasklinda aplinkiniuose laukuose. Lietingą rytą žąsų apskaitos sąlygos buvo prastokos, todėl ne visus paukščius buvo galima suskaičiuoti. Ežero saloje stebėtos šaukštasnapės antys, pelkės pakraštyje - amalinis strazdas. (GB)

Dvi baltaskruostės berniklės, retai aptinkama Žuvinte migruojanti žąsų rūšis, plaukiojo ežero gylėje kartu su pustrečio tūkstančio baltakakčių (absoliuti dauguma) ir želmeninių žąsų. 

Į Žuvinto Rago švendryno rudagalvių kirų koloniją sugrįžo pirmieji paukščiai. (R.V.)

Ties Žuvinto prieplauka plaukioja pora mažųjų dančiasnapių. (R.V.) Visame ežere vakar šių paukščių plaukiojo 12.  Vėjas galutinai sutrupino ežero ledo likučius.

Žuvinto ežero saloje - raudonkojo tuliko balsai. (R.V.)

Virš Žuvinto pakrantės - pirmoji nendrinė lingė. Ežere ledo liko tik pakraščiuose.

Trys pirmieji baltieji gandrai aukštai danguje praskrido virš Žuvinto.

Palių pakraštyje (12 kv.) stebėtos dvi liepsnelės. (J.B.)

Apie trečdalis Žuvinto ežero jau banguoja, beveik atviros ežero gylės, tik tarp švendrynų ir papalyje dar ledas. Užšąlusi ir ežero prieplauka, nors ant ledo nei užlipsi, nei jis ką sunkesnio išlaikys. Nors jūrinį erelį dar išlaiko.

Virš Žuvinto prieplaukos ledo praskrido didysis baublys. (R.V.)

Žuvinto ežero properšose stebėtos pirmosios cyplės, smailiauodegės ir kuoduotosios antys. 

Girdėti pirmieji didžiųjų baublių balsai. (G.B.) Cyplių būreliai kartu su kitomis antimis ir kelių tūkstančių žąsų pulku stebėti ir užlietame Amalvo polderyje.

Žuvinto ežere kelios pilkųjų žąsų poros elgesi taip, lyg suktų lizdus ar net perėtų: patinai atskirai saugo kinių švendrymų pakraščius, o patelių nematyti. Pirmi pilkieji žąsiukai paprastai išsirita balandžio pradžioje. Tad mėnesį perinčios žąsys jau gali būti ir sudėjusios dėtis.

Prie Amalvo pelkės - jaunas kilnusis erelis. Polderio užlietose pievose susirinkę didžiuliai žąsų būriai - 4 -5 tūkst. želmeninių ir baltakakčių, kelios dešimtys gulbių giesmininkių ir nebylių. Vandens polderyje gan daug, nors polderį kertantis kelias ir neužlietas. Amalvo ežero vandenį sulaiko ir kinis, įstrigusi ties vandens nuopyla Amalvės upėje. (G.B.)

Buktos miške ant negyvos medienos jau dygsta pirmieji grybai - austriškosios plačiataurės. Žydi žalčialunkai, skleidžiasi pirmieji, dar nedrąsūs žibuoklių žiedai. (R.V.)

Žuvinto ežere ledo properšose paukščių sujudimas. Šįryt atskrido ir porelė mažųjų dančiasnapių, ant ledo tupinėja trys pirmieji rudagalviai kirai, o į Prieplauką nutūpė baltasis garnys, bet ilgai neužsibuvo - visur dar ledas. (G.B., R.V.)

Visame Žuvinto ežere ledas vos gyvas, daugybė properšų. Jose plauko parskridę gulbės giesmininkės ir nebylės, didieji dančiasnapiai, antys klykuolės, didžiosios antys. Ežero saloje - pulkas pilkųjų žąsų ir pempių. Intensyviai, dideliais būriais migruoja paprastieji kirai.(A.P.)

Sutemus Žuvinto ežere gridėt rudagalvių kryklių ir laukių balsai - pirma rūšiš registracija. Jau pabudę, aktyvūs ežiai (G.B.)

Buktos miške pražydo žalčialunkiai. (R.V.)

Žuvinto pakraščio Liepakojų pelkėje tuoktuvinius skrydžius skraido pempės ir perkūno oželis. Miškelyje šalia - gieda juodasis strazdas. Ko gero, parskrido dauguma Žuvinte perėti nusiteikusių gervių ir pilkųjų žąsų porų.

Po pievą ropinėja pirmos atkutę varlės.(A.P.)

Skraido dilgėlinukas. (G.B.)