Parskrido pirmasis raudonkojis tulikas. Ties Salaite stebėti 6 mažieji dančiasnapiai (4 ♀, 2♂).
Antroji nakvojančių žąsų apskaita. Ryte iš Žuvinto į laukus išskrido 1967 čia nakvojusių žąsų. 90% želmeninės, likusios baltakaktės. Išskridimo laikas – 620-700 (G.B., R.V.).
Žuvinto ežero saloje - 2 baltaskruostės berniklės (A.P.).
Į įprastas kolonijų vietas Žuvinto ežere, susirinko rudagalviai kirai.
Liepakojų pelkėje, garsinasi pirmasis perkūno oželis (G.B.).
Parskridę paprastieji čivyliai, slankos (R.V.).
Parskrido: pilkoji antis, keršulis, baltoji kielė.
Užlietame Amalvo ežero polderyje gana gausiai renkasi vandens paukščiai. Suskaičiuoti 13 rūšių, 2224 paukščiai. Gausiausi yra baltakakčių -želmeninių žąsų (1360) ir didžiųjų ančių būriai (600). Stebėtos retos rūšys: pilkoji antis(2), cyplė (68), smailiauodegė antis (14), didysis baltasis garnys (1).
Ploderio užliejimas palyginti su praėjusiais metais žymei didesnis. Atšilus orams, čia galima tikėtis ir gausesnio tilvikinių paukščių antplūdžio, kol kas yra apsistoję tik pempės – 142 paukščiai.
(R. V.)
Pirmoji maršrutinė paukščių apskaita Žuvinto ežere. Suskaičiuoti 16 rūšių, 574 paukščiai. Gausiausios rūšys: klykuolė (157), didžioji antis (143), bendri baltakakčių ir želmeninių žąsų būriai (142), gulbės nebylės (42). Stebėtos retos rūšys: mažasis dančiasnapis (1♂), gulbė giesmininkė (2), smailiauodegė antis (8).
Pagal pavienių pilkųjų žąsų patinų elgesio stebėjimą, kai kurios patelės galimai jau pradeda perėti.
Rudagalviai kirai kurtis į įprastas kolonijų vietas dar neskuba, stebėta tik nedidelis 11 šių kirų būrelis.
(G.B., R.V.)
Į Žuvintą parskrido pirmasis ausuotasis kragas (G.B.).
Prabilo didysis baublys (G.B., R.V.).
Virš Žuvinto ež. Salaitės nendrynų, lyjant lietui, skraido pirmoji nendrinė lingė (R.V.).
Pirmoji nakvojančių žąsų apskaita. Ryte iš Žuvinto į laukus išskrido 1450 čia nakvojusių žąsų. 70% želmeninės, likusios baltakaktės ir pilkosios. Išskridimo laikas – 710-740 (A.P., G.B.).
Į Žuvintą renkasi paukščiai, beveik kasdien stebimos vis naujos rūšys. Šiandien, pirmąkart šiais metais, stebėjome smailiauodeges antis, rudagalves krykles ir didįjį baublį. Pastarasis nendrynų slapukas, labai atsargiai, prigulęs, iš lėto, vis stabteldamas, pasidairydamas, pražingsniavo visą dar ledu padengtą Žuvinto prieplauką. Gali būti, kad tai vienas pirmųjų parskridusių didžiųjų baublių, o gal tai žiemojantis paukštis, kas beveik kasmet pasitaiko.
Gana gausiai į ežerą susirinkę ir kiti vandens paukščiai: gausiausios didžiosios antys (162), gulbės nebylės (46), kuoduotosios antys (32), klykuolės (24), rudagalvės antys (18), pilkosios žąsys (18), didieji dančiasnapiai (12), smailiauodegės antys (9), rudagalvės kryklės (6), gulbės giesmininkės (3). Ant ledo pakraščių tupinėja trys jūriniai ereliai. Ežero saloje ilsisi migruojančių pempių būrelis.
Aktyvūs geniai. Prieš gerą savaitę pradėjo tarškinti margieji geniai, dabar jau girdisi sunerimusios ir meletos. Gojaus miškelyje klykavo pilkoji meleta, o tetervinai dar tyli.
(A.P., R.V.)
Parskrido rudagalvės antys (G. B.).
Pavasariška diena. Žuvinto gylės išsivadavo iš ledo gniaužtų, likusi ežero dalis dar padengta ledu. Gausėja vandens paukščių, nardo būreliai didžiųjų dančiasnapių, klykuolių, plaukioja virš 20 gulbių nebylių, apie 30 kuoduotuojų ančių, nemaži būreliai didžiųjų ančių, tarp jų keturios cyplės. Aktyvios, tirukšmingos pilkosios žąsys, girdisi gulbių giesmininkių balsai.
Pasirodė pirmosios želmeninės ir baltakaktės žąsys. Ryte virš palių stebėti keli nedideli jų būreliai, o dieną į ežerą nusileido 600 paukščių būrys.
Intensyviau migruoja dirviniai vieversiai. Apylinkėse padaugėjo sugrįžusių gervių. Pragydo geltonoji starta.
(G.B., R.V.)
Virš Zailių k. laukų skraido javinė lingė.
Buktos miške paržydo žalčialunkiai, o lazdynai žydi masiškai (G.B.,R.V.)
Žuvinto ledo danga sparčiai laužiama, atviro ežero plotai plečiasi kasdien. Renkasi vandens paukščiai, atskrido virš 20 klykuolių būrys, yra mažasis dančiasnapis (♂), budi du jūriniai ereliai.
(G.B., R.V.)
Pasirodė pirmieji varnėnai (G.B.).
Ties Dovinės nuoplyla girdėti parskrendančių vieversių ir pempių balsai (G.B., R.V.).
Žuvinto properšas aptūpę virš dešimties gulbių nebylių, apie 60 pilkųjų žąsų, yra didžiųjų ančių, klykuolių, jas akylai stebi jūrinis erelis. Ledu bėginėja lapė.
Migruoja dirviniai vieversiai.
Aukštapelkėje, iš po kiminų dygsta kupstinių švylių daigai. Pelkės įšalas baigia ištirpti (R.V.).
Pirmosios gervės parskrido į Žuvintą. Pora paukščių stebėta skrendant virš ežero pakrantės (G.B.) Gervė šiandien matyta ir Buktos miške.
Žuvinto ež. gylėse daugelyje vietų atsivėrė didokos properšos. Jose plauko gulbės, aptūpę paprastieji kirai. Ant ledo tupinėja du jūriniai ereliai.
Žuvinto biosferos rezervato apylinkėse, prie Kalniškės miško, stebėta parskridusi pirmoji pilkųjų gervių pora.
Teka klevų sula (A.Pa.).
Žuvinto paežerėje - jau virš 20 pilkųjų žąsų.
Žuvinto ledas toliau tirpsta. Dabar jo storis beveik perpus mažesnis (18 cm), nuo buvusio maksimalaus šiais metais (31 cm). Susikaupęs lietaus ir tirpsmo vandens sluoksnis ant ledo paviršiaus jau graužia properšas. Ledas pakrančių pakraščiuose, daug kur visiškai ištirpęs ir atsitraukęs per keletą metrų (R.V.)
Pasirodė pirmoji pempė, vienas paukštis, šaukdamas praskrido virš Riečių piliakalnio (G.B.).
Ant Žuvinto ežero gylės ledo tupi 4 pilkosios žąsys (R.V.).
Ant Žuvinto ežero gylės ledo tupi želmeninė žąsis. Ryte virš Žuvinto praskrido gulbių nebylių pora (R.V.).
Sparčiai tirpsta Žuvintą dengiantis ledas. Per dvi paras ledas suplonėjo 5 cm, dabar jo storis siekia 25 – 28 cm. (R.V.).
Ištirpo sniegas. Apsiskraidė bitės. Virš Žuvinto, praskrido pirmoji pilkoji žąsis – žvalgė (G.B.).
Sutemus, Žuvinto ežer (6 kv.) – gulbių giesmininkių balsai (G.B.).
Staigus atkydys. Laiku suspėta pabaigti žvėrių apskaitą.
Žuvinto ež. nendrynuose už salos - daugiau nei 30 ūsuotųjų zylių pulkas. Šią žiemą stebėti zylių pulkeliai paprastai būna gerokai mažesni.
Žuvinto ežere žiemojančią nutriją nutvėrė lapė (G.B.).
Žuvinto ežere gyvena bent 7 ūdros – dvi patelės su jaunikliais (1 ir 2 jaunkliai) ir dvi pavienės ūdros.
Žuvinto ežere Viensėdyje (7 kv.) žiemoja iš kažkur atklydusi nutrija (G.B.).
Žuvinto ežero švendrynuose (6 kv.) žiemoja ilgasnapė vištelė (aptikti pėdsakai) (G.B.).
Žuvinte rezervate kraštovaizdis tapo labai žiemiškas.
Žuvinto ežero ledo storis perkopė 20 cm. Tokie rezultatai gauti atlikus matavimus sausio 5 d. Po kelių tikrai šaltų naktų, kai temperatūra pažemėjo iki -20 C, šiomis dienomis ledas yra iki 28 cm storio, Tiesa, sniego tėra labai mažai.
Ežere pribėginėta lapių, šeškų ir ūdrų. Viena ūdra dienomis vis keliauja ežero pakraščiu palei rezervato direkciją.
Vienas dirvinis vieversys stebėtas šalia rezervato, pakelės dirvone ties Gluosninkų k. Alytaus r. sav.
Buktoje švilpauja žvirblinės pelėdos. 40 kv. pakraštyje, anksti ryte, dar sutemus buvo girdimi poros paukščių balsai. Sausio 9 d. rytą, tie paukščiai stebėti Buktabalės rezervate (V. Karpavičius).
Vandens paukščiai paliko Žuvintą Naujųjų metų išvakarėse.
Apie 60 gulbių paskutinę metų dieną dar tupinėjo ant ledo, tačiau vakarop išskrido. Ežere atvirų properšų neliko.
Žuvintas beveik visiškai užšalo, bet gulbės nebylės ežero nepalieka.
74 paukščiai tupi, snūduriauja jau nedidelių properšų vietose. Šalia, properšoje plūduriuoja ir antis klykuolė. Kiek atokiau (10 kv.), ant ledo, kenčia šaltį gulbių giesmininkių pora. Salos medžiuose budi du jūriniai ereliai (R.V.).
Žuvintą šaltis vėl užtraukė ledu.
Beliko tik kelios nedidelės properšos, kurias plaukiodami ir nardydami palaiko pusšimtis didžiųjų dančiasnapių. Gulbės nebylės su jaunikliais tupinėja ant ledo, jų galima matyti virš 20 paukščių, girdėti ir gulbių giesmininkių balsai. Didžiųjų ančių ir klykuolių būreliai skraido virš ežero ir dairosi didesnių ledo properšų. Ežero salos medžiuose tupi du jūriniai ereliai, trečias dairosi ant ledo. Užsilikusios žąsys ko gero Žuvintą jau visiškai apleido, šįryt stebėtos tik trys iš ežero išskrendančios žąsys (R.V.).
Laukuose prie Sruogos miškelio Žuvinto pašonėje - 10 pempių būrelis. Labai labai vėlyvos.
Žuvinto ežere atlikta maršrutinė vandens paukščių apskaita valtimi.
Suskaičiuota 760 paukščių, daugiausiai didžiųjų ančių (640) ir gulbių nebylių (72), taip pat stebėti didieji dančiasnapiai (27), klykuolės (12), kormoranai (3), jūriniai ereliai (4). Iš už ežero salos nerimaudamos pakilo dvi gulbės giesmininkės. Žąsų maršute nepastebėta, tačiau į ežerą nakvynei apie pora šimtų žąsų vis dar susirenka (G.B., R.V.).
Verebiejų apylinkėse, laukuose - dirvinio sėjiko balsas, tai labai vėlyva šios rūšies registracija (G.B.).
Žuvintą dengęs plonytis ledas visiškai ištirpo. Ežere vis dar nakovja apie pora šimtų želmeninių žąsų (G.B.).
Lapė sėkmingai išbandė Žuvinto ledą. Neliko properšų, tad rudoji įsidrąsino lakstyti skersai ežerą. Ledas laiko ir inspektorių, tik labai braška.
Po šaltos ir ramios nakties Žuvintas pasidengė stiklo storio ledu.
Liko tik nedidelės properšos, kurias palaiko beplaukiojantys vandens paukščių būreliai. Ežero tolumoj girdisi gulbės giesmininkės (A.P., R.V.).
Šįryt skaičiuotos nakvojančios žąsys.
Paaiškėjo, kad Žuvinte dar vis tebenakvoja apie pusantro šimto žąsų. Sprendžiant iš balsų, tai želmeninės žąsys (G.B., R.V.).
Žaltyčio ežeras jau padengtas plonu ledeliu. Properšose būreliais plaukioja virš 20 gulbių nebylių (R.V.).
Žuvinto prieplaukoje - pora didžiųjų baltųjų garnių.
Žaltyčio ežero šiaurinėje dalyje virš šimto gulbių nebylių sankaupa (R.V.).
Startsakalis stebėtas ties Ostampo km. (G.B.).
Žvirblinė pelėda stebėta Buktos miške.
Tai trečiasis šios rūšies stebėjimas biosferos rezervate. Pirmą kartą žvirblinė pelėda aptikta praeitų metų gruodžio 9 d. Buktos 24/25 ir 38/39 kv. susikirtime. Antrasis susitikimas su šia pelėda įvyko šių metų lapkričio 21 d., Buktos 9 kv. prie Ūdrupio. Trečiąkart - lapkričio 29 d., Buktos 11 kv. prie kelio. Visi stebėjimai gamtos fotografo Vaido Karpavičiaus.
Žvirblinė pelėda Buktos miške (nuotr. V. Karpavičiaus)
Trys balinės pelėdos pakilo iš žolynų Liepakojų pelkėje teis Gojumi (G.B.).
Balinė pelėda stebėta Žuvinto paliose (16 kv.) Dambavargio pievose - 15 kurapkų būrelis (R.V.).
Dvi balinės pelėdos stebėtos Liepakojų pelkėje ties Gojumi (A.Pa.).
Žuvinto paežerėje medžioja retas svečias - sakalas keleivis, patinas. Ties Zailių bala - 9 tetervinai.
(GB, AP)
Žuvinte nakvojančių žąsų jau gerokai mažiau.
Šįryt suskaičiavome tik 935 žąsis. Daugiausiai želmeninių, žymiai mažiau baltakakčių ir nedidelė dalis pilkųjų žąsų.
Maloni staigmena – paukščiai svečiai iš Šiaurės. Žuvinto gylėje, šalia klykuolių, didžiųjų, rudagalvių, kuoduotųjų ančių bei didžiųjų dančiasnapių būrių, nardė juodakaklio naro jauniklis, čia pat laikėsi trys mažieji dančiasnapiai ir antis nuodėgulė (A.P.,R.V.).
Žąsys Žuvinto dar neapleido.
Jų skaičius dar nemažėja ir viršija du tūkstančius (2361), tarp jų, šįryt stebėtos ir 22 baltaskruostės berniklės. Dar stebėti ir baltieji garniai, 2 paukščiai, tebeplaukioja juodoji antis, į ežero salą užskrenda būreliai pempių, dideli būriai silkinių kirų. Tačiau nendrynuose nakvojusių varnėnų būrių lyg ir nebeliko.
(A.P., R.V.).
Juodosios anties patelė ar pirmametis jauniklis ir antis nuodėgulė.
Abi labai retai aptinkamos kontinentinėje šalies dalyje, stebėtos Žuvinto ež. kartu su keliomis klykuolėmis ir kuoduotosiomis antimis.
Iš ežero pasitraukė dauguma pilkųjų žąsų.
Ežero saloje stebėtas geltonsnapių čivylių pulkelis, apie 20 paukščių. Stipriai sumažėjo pempių
(A.P., R.V.)
Amalvos aukštapelkėje - dvi balinės pelėdos (G.K.).
Žuvinto ežere nakvojo 2145 žąsų, dominavo - želmeninės. Žąsų išskridimo į laukus laikas - 720- 830 (A.P., G.B., R.V.).
Aukštapelkės 16 kv. stebta 6 teterinų patelės (G.K.).
Žuvinto paliose girdėti pirmieji svirbeliai. Dambavaragio k. pievoje ties Kiaulyčios draustiniu - 17 kurapkų būrelis, vienas iš kelių stebėjimų šįmet.
(G.K.)
Žuvinte suskaičiavome apie 2614 ežere nakvojusių žąsų.
Dauguma - želmeninės, likusios baltakaktės bei apie pusė tūkstančio pilkųjų. Žąsų išskridimo į laukus laikas - 718-750 (A.P., G.B., R.V.).
Virš Žuvinto prieplaukos praskrido javinės lingės patelė (R.V.).
Žaltyčio ežere žvejoja žuvininkas.
Paskutinis šio erelio stebėjimas Žaltytyje buvo 2008 m. rudenį.
Pastebėtas pirmasis tūbuotasis suopis – vienas paukštis tupėjo ant elektros laidų ties Amalvo polderiu (G.B., R.V.).
Žuvinto salos medžiuose tupi 6 jūriniai ereliai, dar du - nušienautoje salos dalyje. Tiek erelių, šioje vietoje dar nebuvo registruota (A.P., R.V.).
Saloje, tarp gausybės pempių, vėl mėklinėja rudoji lapė (A.P., R.V.).
Žuvinto saloje, nušienautoje dalyje tupi 5 jūrinio erelio jaunikliai. Šernų k. (ties 2 kv.) - vištvanagis patinas (G. B.).
Vyksta labai intensyvi gervių migracija. Šiandien ir vakar aukštai būriais skrendančių gervių balsai ištisai girdėti ir dieną, ir naktį. Dar yra raudonkojų sakalų - stebėtas vienas paukštis.
AP
Ežero saloje nakvynėn susirinko apie 400 gervių.
Apskaitų metu Žuvinto ež. suskaičiuoti beveik 3000 vandens paukščių.
Jų tarpe 67 baltieji garniai, 7 šaukštasnapės antys, 1350 didžiosios antys, 795 pilkosios žąsys (G.B, A.Pa)
Pasirodė migruojančios baltakaktės žąsys.
G.B.
Skaičiuotos Žuvinte nakvojančios gervės.
Į Rudės plynę suskrido 510, ežero apylinkes - apie 270. Šios gervės iš pradžių leidosi į salą, bet vėliau pasibaidė ir nusileido kažkur Miknonių paliose. Gal būt, joms netinka salos beržuose tupintys jūriniai ereliai.
Palių pakraštyje ties Zailiais skraidė javinė lingė, o visai leidžiantis saulei - apie 30 raudonkojų sakalų gaudė grobį virš juodalksnių guotų
GB, AP
Žuvinto pelkės Riečių plynėje spanguolės nokti dar nesiskubina.
Absoliuti dauguma uogų dar visai žalios ir gerokai menkesnės, nei įprasta. Pelkės pakraštyje stebėtas vapsvaėdis, sketsakalis, matyta gegutė. Dieną +31 laipsnis karščio, džiovina stiprokas sausas pietryčių vėjas.
G.B.
Suskaičiuotos nakvynėn į Žuvintą grįžtančios gervės.
Ežero saloje nakvojo 380, Žuvinto pelkės Rudės plynėje - 450 paukščių - viso 830 gervių. Paukščiai rinkosi nuo 19.00 iki 21.10 val.
G.B, A.P.
Simno ežere, iš kurio vanduo atiteka į Žuvintą, dėl intensyvaus dumblių žydėjimo dūsta žuvys. Žvejai rado išgaišusių lydekų, ešerių, kuojų, netgi karosų.
Žuvinte nakvojo 1450 pilkųjų žąsų. Stebėtas erelis žuvininkas ( 6 h virš IX ežero kv.) (G.B.).
Žuvinto ežero saloje nakvojančių pilkųjų gervių padaugėjo iki 410 paukščių.
(AP)
Ant iškilusių nusekusio ežero dumblo salelių maitinasi tilvikai:perkūno oželiai, upiniai kirlikai, o tarp jų ir keli juodkrūčiai bėgikai. Čia pat 10 ežero kvartale žvejoja tulžys (G.B., R.V.).
Žuvinto prieplaukoje - tulžys (G.B.).
Žuvinte nakvojo 1731 pilkoji žąsis, tai viena didžiausių jų sankaupų per 25 metų stebėjimų laikotarpį (A.P.,G.B.,R.V.).
Rudakaklio krago jauniklis stebėtas seklumoje šalia ežero salos.
Į ežero salą nakvynei suskrido 327 gervės (A.P.).
Gausėja Žuvinto ež. saloje nakvojančių gervių - vakare jų suskrido 81.
Prie rezervato direkcijos stebėtas geltonskruostis žaltys. Tai pirmas stebėjimas šioje vietovėje. (AP)
Jūrinis sėjikas stebėtas Žuvinto ežero saloje.
Tai retas, ne kasmet pro Žuvintą praskrendantis migrantas. Paskutinį kartą ši rūšis stebėta prieš keletą metų (A.P., R.V.).
Į Žuvinto salą nakvynei suskrido 27 gervės (A.P.).
Į Žuvinte didėja pilkųjų žąsų sankaupa. Šįryt suskaičiavome 760 ežere nakvojusių ir į laukus beišskrendančių žąsų (G.B., R.V.).
Tulžys žvejoja Žuvinto prieplaukoje (G.B.).
Gausėja Saloje nakvojančių gervių, šiąnakt nakovojo 22 gervės (A.P.).
Vakare į Salą nakvynei renkasi pirmosios gervės (nakvojo 7 gervės).
Čia pat laikosi apie šimtą žąsų, tarp jų ir viena baltaskruostė berniklė (A.P.).
Pievinės lingės patinas skraido virš javų ties Dambavaragiu (R.V.).
Mažasis baublys patinas vėl stebėtas tarp Kiaulyčios ir Bambenos deltų (G.B.).
Mažasis baublys, patinas, stebėtas Kiaulyčios upelio deltoje. Du juodakrūčiai bėgikai ir baltaskruostė žvėdra stebėti Žuvinto ež. pietinėje dalyje (10 kv.) (G.B.).
Žuvinto saloje - du jau skraidantys jūrinio erelio jaunikliai (A.P.).
Didžiųjų kuolingų būrelis, penki paukščiai, šaukdami praskrido virš Naujavalakių k. (R.V.).
Jau skraido pirmi pilkųjų žąsų jaunikliai. Tokios vados kartu kitomis žąsimis, kurios nesėkmingai perėjusiomis ar neperėjo, renkasi į kaskart didesnius būrius Žuvinto ežere.
G.B.
Vapsvaėdis - Buktos miške nedidelėje proskynoje (20 kv.) (R.V.).
Baltaskruosčių žuvėdrų pora praskrido Žuvinto ežero pakrante, ties prieplauka (A.P.,G.B.,R.V.).
Dvi baltaskruostės žuvėdros praskrido virš VI kv. Žuvinto ežere.
Miknonių kampe papalyje - vapsvaėdžių pora (A.P., G.B.).
Pievinės lingės patinas tupėjo ant laukų keliuko Najavalakių k. (R.V.).
Pievinės lingės patelė medžiojo Vidgirėlių k., laukuose.
Čia pat ant elektros stulpų laidų per ne pilną puskilometrį vienas nuo kito, tupėjo paprastųjų medšarkių patinėliai (G.B., R.V.).
Nerimaujantis dirvinis sėjikas patinėlis stebėtas Kumečių plynėje.
Galima manyti, kad šiais metais čia perėjusių sėjikų pora perėjo sėkmingai ir augina jauniklius. Naujai iškirstuose plynės plotuose garsinosi ir geltongalvė kielė, tai dar viena, nauja šiai rūšiai teritorija.
Rudės plynėje iš trijų ar keturių gal perėjusių tikučių porų, panašu, kad sėkmingai perėjo tik viena. Nerimavo tik vienas paukštis, visi kiti stebėti tikučiai elgėsi kaip migracijos metu.
Rudės ežerėlių pakraščiuose, vis perskrisdami maitinosi du jūriniai kirlikai – antroji šios rūšies registracija. Į plynę pamedžioti atskrido ir pievinės lingės patinas.
Virš palių, tarp Kumečių ir Rudės plynių užskrido šeši čiurliai, staigiai pasisukioję nuskrido tolyn. Netoliese, beveik iš pokojų pakilo teterva, šiuo metu jos turėtų vedžioti jauniklius, bet pastarųjų nesimatė.
Bebaigiančios žydėti spanguolės, kaip ir vaivorai jau mezga pirmąsias uogas. Žydėti baigia ir pelkiniai gailiai (R.V.).
Medžiojanti balinė pelėda stebėta Amalvo polderyje.
Ten pat į žolynus nakvynei nusileido keturios jaunos dar neperinčios pievinės lingės (3 ♂ ir ♀) (G.B.).
Iš Amalvo palių, naktinei medžioklei į polderio pievas išskrido lėlys (R.V.).
Žuvinto centrinėje dalyje, kartu su tėvais, stebėtas ypač ankstyvas, jau skraidantis juodųjų žuvėdrų jauniklis, kai tuo tarpu kolonijose, kitų juodųjų žuvėdrų jaunikliai dar tik ritasi.
Šiais metais, Žuvinto juodųjų žuvėdrų kolonijose peri 90 porų.
Daugelio rudagalvių kirų jaunikliai taip pat jau skraido.
Ežere visiškai nematyti pilkųjų žąsų - šeriasi.
Pradeda žydėti lelijos (G.B., R.V.).
Jūrinis kirlikas Charadrius hiaticula – nauja, 237-oji rezervato paukščių sąrašui rūšis.
Ji stebėta kartu su juodakrūčiu bėgiku ant Žuvinto ežero salos krašto. Iki šiol Žuvinte informacijos apie jūrinio kirliko stebėjimus nebuvo. Lietuvoje šie kirlikai gausiau stebimi pajūryje ar pamaryje, tačiau perėjimo atvejų pasitaiko ir Vidurio bei Pietų Lietuvoje.
Jūrinį kirliką lengva supainioti su įprastu upiniu kirliku, nuo kurio skiriasi tuo, kad neturi geltono žiedelio apie akį, oranžinėmis kojomis ir snapo pamatine dalimi _ ji oranžinė, o galas juodas. Be to jūriniai kirlikai yra didesni, skrendant sparnuose matomos baltas skersines juostos. (R.V.).
Ritasi upinių žuvėdrų jaunikliai (R.V.).
Jūrinis kirlikas Žuvinto Saloje
Trys nebaikštūs juodakrūčiai bėgikai stebėti ant augmenija neapžėlusio Žuvinto ežero salos krašto (R.V.).
Kilniųjų erelių, suaugusių paukščių, pora stebėta aukštai sklandanti virš Žuvinto ežero ir palių. Ežere keletą kartų stebėti atskiri būreliai baltaskruosčių žuvėdrų, po keliolika paukščių viename (įprastai ji - labai reta rūšis) ir vos viena kita baltasparnė žuvėdra.
G.B.
